Lietuvos valstybės atkūrimo dienos ir Ukmergės miesto jubiliejinių metų proga Vasario 16-ąją Ukmergės kultūros centre bus rodoma misterija „Vilkošvaistės“. Spektaklyje pasirodys per 200 atlikėjų.
Apie sumanymą kalbamės su režisiere Skaiste Vasiliauskaite-Dančenkoviene.
Misterija – kas tai yra?
Misterija – dramos žanras, kuriame simboliniais, stilizuotais vaizdais sprendžiamos žmonijos, tautos problemos. Misterijoms būdingas iškilmingumas, sakralinis paslaptingumas.
Trijų kartų Vilkmergės, kalbėdamos su miesto herbo simboliais, pasakos Ukmergės istoriją nuo mitinių laikų, legendų iki dabarties.
Kodėl „Vilkošvaistės“?
„Vilkošvaistės“, nes Ukmergės miesto senasis pavadinimas Vilkmergė, naudotas iki tarpukario, kildinamas iš žodžių „vilkas ir „merga“, o kalbininkų siejamas su žodžiais „vilkas“ ir „mirgėti“.
Misterijoje panaudojome abi šias teorijas. Miesto istoriją pasakoja trys Vilkmergės, o mirguliavimas – tai jų atminties blyksniai, atšvaitai.
Kodėl Vilkmergės – trijų kartų?
Vilkmergė yra daugiau mistinė būtybė – moteris-vilkė. Jos įvaizdis keliauja per daugelį amžių, kaip miesto įkūrimo simbolis. Ji yra nesenstanti ir visada globojanti savo miestą. Ta pati Vilkmergė mums gali pasirodyti skirtingais pavidalais – tiek jaunos mergaitės, tiek subrendusios moters, tiek ir išmintingos pramotės. Todėl scenoje ją įkūnija trys aktorės.
Kokios gali būti šių dienų misterijos aktualijos?
Miestas šiemet švenčia 690-ies metų jubiliejų, kurį minint vyks kultūros rokenrolas ištisus metus. Ir misterija turės to rokenrolo.
Kita aktualija – kova už laisvę. Šiandien mes palaikome už laisvę kovojančią Ukrainą, teikiame pagalbą mūsų miestams partneriams. Ukmergės krašto žmonės visais laikais savo dvasia buvo ir yra laisvi, nesitaikstė su priespauda. Šis ukmergiškių bruožas ryškiai atsispindi misterijoje, kaip gebėjimas susitelkti, kai ištinka nelaimės. Miestas ne sykį buvo atstatytas po gaisrų ir kitų nelaimių. Ne veltui ir šiomis dienomis mūsų savivaldybė pripažinta bendruomeniškiausia Lietuvoje.
Misterija apima šokį, dainą, vaidybą, muziką. Ar galima joje ką nors konkretaus išskirti?
Pirmiausia išskirčiau patį Ukmergės miestą, kaip miestą laisvų žmonių, kurie visada mokėjo gyventi kaip tikri nepriklausomi miestelėnai. Mokėjo džiaugtis gyvenimu ir turėjo savyje tiek tą vilkiškumą, tiek ir rokenrolą, su kuriuo Ukmergė asocijuojasi šiandien.
O šokio, dainos, muzikos, vaidybos – visko bus daugmaž po lygiai.
Kone visi muzikiniai kūriniai, skambėsiantys spektaklyje (tiek įrašai, tiek gyvai atliekami), yra gimę Ukmergėje ar būdingi mūsų kraštui. Skambės ukmergiškio dambrelininko Egidijaus Darulio su grupėmis „Dambras“ bei „Šeiva“ įrašyti kūriniai, Ukmergės krašto sutartinė, rauda, partizanų daina. Finale išgirsime skirtingų kompozitorių sukurtas dainas, dedikuotas Ukmergei, kurioms specialiai misterijai aranžuotę roko stiliumi sukūrė muzikos klubas „Rockmergė“.
Pasirodys net du šimtai atlikėjų?
Taip, pasirodys šokių ir teatrų kolektyvai, chorai bei folkloro ansambliai. Visi savo pasirodymus ruošė atskirai, bet visus juos apjungia teatralizuotas sumanymas. Jie savo pasirodymais pasakos atskirus Ukmergės gyvenimo tarpsnius.
Choreografiniuose-vaidybiniuose epizoduose pasirodys mėgėjų teatrų „Bičiuliai“, „Nykštukas“ ir „Vilko pėdsakas“ nariai, kuriems ruoštis padėjo choreografė Violina Romeikaitė.
Šoks Reginos Zabielienės vadovaujamo liaudiškų šokių kolektyvo „Vilkmergė“ mergaičių ir merginų grupės, Egidijos Merenanu linijinių šokių kolektyvo „Visada“ mergaičių grupė. Į bendrą renginį įsipins ansamblis „Pyniava“, vadovaujamas Vilmos Mulevičiūtės-Sabaliauskienės, Siesikų istorinio šokio grupė, kurios vadovė – Valentina Karaliūnienė, kapela „Vieversa“, vadovaujama Mindaugo Grainio bei Želvos armonikieriai, kurių vadovas – Vaclovas Butkus.
Prie mūsų jungiasi ir profesionalai „Viduramžiai LT“, atliksiantys kovų sceną. Finale naujai suskambės mišraus choro „Vyturys“ (vadovas – Antanas Pocius), moterų choro „Žemyna“ (vadovė – Neringa Valinskienė), jaunimo choro „Melomanai“ (vadovė – Jūratė Martinkutė) atliekamos dainos Ukmergei. Be to dirba specialistai, kurie į sceną neišeina, bet žiūrovai mato jų kūrybą.
O kokia vizualioji renginio dalis?
Ji parengta specialiai misterijai. Ukmergės herbo simbolių animacijas sukūrė dailininkas Egidijus Darulis, projekcijoms bus naudojami fotografo Dainiaus Vyto bei Ukmergės kraštotyros muziejaus archyvuose saugomų nuotraukų vaizdai. Kostiumų dailininkė – Silvija Liumparienė, su projekcijomis dirba Virgilijus Kojala, o su šviesomis ir garsu – Alvydas Motiejūnas.
Ar lengva tokią masę žmonių suvaldyti?
Visi dalyviai labai atsakingi ir turi patirties scenoje.
Man padeda dvi patikimos pagalbininkės – dvi Laimos. Jos yra mano kairė ir dešinė rankos, kojos, akys bei ausys ir padaro labai daug darbų.
Laima Lenčickienė koordinuoja kolektyvus – suderina laikus, sukviečia į repeticijas, perduoda jiems su spektakliu susijusią informaciją. O Laima Jančiauskaitė rūpinasi technine spektaklio dalimi ir organizuoja kitus darbus.
Taip pat padeda Tamara Kvieskienė, stebinti, kad vaidinimo metu kiekvienas kolektyvas į sceną išeitų laiku.
Kai yra kolektyvinis darbas, kai ne viską pats vienas turi padaryti, o yra, kas padeda, tada daug lengviau. Viskas sužiūrima, atsiranda tam tikra sistema. Tam yra daromos bendros repeticijos su kolektyvais, kad jie žinotų visą misterijos eigą.
Tai nebus įprastas koncertas, kai pristatomas kolektyvas išeina į sceną ir atlieka savo numerį. Kiekvienas pasirodymas – teatralizuotas.
Ar seniai ir kaip gimė idėja sukurti misteriją?
Nuo praėjusio pavasario buvo kalbama, kad 2023 metai Ukmergei – jubiliejiniai ir ta proga norėtųsi ypatingos Vasario 16-osios. Kitokio renginio, nei įprastai. Taip atėjo mintis, kad galėtų trys Vilkmergės pasakoti miesto istoriją, kalbėdamos su miesto herbo simboliais, kuriuos jos pačios ir įkūnija. Scenarijų pradėjau rašyti vasarą. Rudenį jį pristačiau kolektyvų vadovams. Kolektyvai, žinodami pagrindinę idėją, ruošėsi savarankiškai, o nuo sausio prasidėjo bendros repeticijos.
Ar noriai kolektyvai įsitraukė?
Įsitraukė tie, kurie tikriausiai labiausiai dega meile tiek savo miestui, tiek veiklai kolektyve. Tie, kurie norėjo būti šio renginio dalimi, ir kuriuos sudomino idėja. Repeticijos, aišku, reikalauja ir laiko, ir kantrybės, ir noro jose dalyvauti.
Patirtis rodo, kad nemokami renginiai sulaukia didelio anšlago. Ar nebus misterijos pakartojimo?
Kol kas apie pakartojimą negalvojama. Pirmiausia reikėtų parodyti ir sulaukti reakcijų. O tada, jeigu bus poreikis, kodėl gi ne.
Kas remia renginį?
Tai – Ukmergės rajono savivaldybės remiamas renginys.
Kalbino Arvydas Pėšina
