Šeštadienį vykusiame Nacionaliniame miškasodyje visoje Lietuvoje dalyvavo daugiau nei 1,5 tūkst. žmonių. Jie įveisė 748 ha naujo miško 50-yje žemės plotų įvairiose šalies vietose. Iš viso pasodinta 2 mln. medelių – beržų, juodalksnių, eglių, pušų, ąžuolų, šermukšnių.
Nors talkos dieną oras nebuvo palankus – visą dieną merkė lietus – talkininkai darbavosi ir Ukmergės rajone.
Valstybinių miškų urėdijos Ukmergės regiono padalinio vadovas Virginijus Šalčiūnas pasakojo, kad sodinti miško atvyko 40 talkininkų, gyvenančių mūsų ir kituose rajonuose.
Medelius sodino Pašilės girininkijoje, netoli Burtkaimio kaimo esančiame miške. Kirtavietėje ten sodintos eglaitės. Per bemaž 4 valandas vieno hektaro plote pasodinta per 3 000 medelių.
Pasak V. Šalčiūno, dar viena grupė talkininkų – valstybės institucijų darbuotojų su šeimomis – medelius sodino Šešuolių girininkijoje.
Iš viso šį pavasarį Ukmergės regiono padalinio miškuose žadama pasodinti beveik milijoną medelių – eglaičių, pušaičių, beržiukų, juodalksnių, ąžuoliukų. Daugiausia sodinamos eglaitės.
Dėl labai šalto pavasario šiemet miško sodinimo darbai pradėti vėliau, nei įprasta. Ukmergės regiono padalinio vadovas pasakojo, kad darbai dar tik įpusėję. Didesnė dalis apsodinamo ploto – atkuriami miškai, tačiau yra ir naujai mišku įveisiamų plotų. Sako, kad medeliams nėra didelio skirtumo, kur augti: jau buvusiame, ar naujai įkuriamame miške. Prigyja panašiai.
Iš naujai mišku apsodinamų prie miesto esančių plotų į akis krinta Pivonijos mikrorajone už garažų masyvo esanti buvusi pamiškės plynė. Pernai pavasarį ji apsodinta eglaitėmis. Dar vienas naujas akį glostantis vaizdas – netoli Žaliojo vienkiemio autobusų stotelės. Į saulę ten taip pat jau stiebiasi jauni medeliai.
V.Šalčiūnas pasakojo, kad mišką sodina jų pačių darbininkai bei pagal rangos sutartis laikinai įdarbinami žmonės. Tačiau atkreipia dėmesį, kad tai – nelengvas, fizinės jėgos reikalaujantis darbas.
Aplinkos ministerijos ir Valstybinių miškų urėdijos organizuojamo renginio metu sodinukus visoje Lietuvoje sodino įmonės, įstaigos, organizacijos, bendruomenės. Talkininkai kviesti neužmiršti savo pasodintų medelių, aplankyti ir stebėti, kaip jie auga.
Priežiūros ir ugdymo darbų laukia dar daug. Skaičiuojama, kad kol medis pasiekia brandą, miškininkai prie jo prieina apie 60 kartų. Jau rudenį pasodinti medeliai bus tepami repelentais, saugant juos nuo laukinių žvėrių. Apie 7-erius metus, kol medeliai sustiprės, aplink juos bus šalinama augalija. Per tą laiką bent kelis kartus atliekama inventorizacija, skaičiuojant, kiek medelių sėkmingai prigijo ir išgyveno.
V.Šalčiūnas pasakojo, kad tik po 7-erių metų želdinių plotai jau vadinami mišku. Kai kurie medeliai, pavyzdžiui, beržai, tada jau būna kartais ir iki 4 metrų aukščio, o eglaitės – iki 1,5 metro.
Kai kuriuos medelius net ir tepant repelentais sunku išgelbėti nuo laukinių gyvūnų. Pušaičių želdynus tenka tverti tvoromis. Ir paaugusias pušaites gali suniokoti gyvūnai – neretai jas aplaužo briedžiai.
