Rugpjūčio 23-iąją minėsime Baltijos kelio akcijos 25-erių metų sukaktį. Artėjant jubiliejui į Kultūros vertybių registrą buvo įtrauktos Baltijos kelią žyminčių ženklų vietos. Visoms 37 vietoms, tarp kurių net 11 – mūsų rajone, suteiktas nacionalinio reikšmingumo lygmuo.
Gedimino Nemunaičio nuotr. Prieš 5-erius metus taip paminėjome 20-ąją Baltijos kelio sukaktį.
Ukmergės rajono savivaldybės Kultūros ir viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistė Violeta Širmenė pasakojo, kad mūsų rajono teritorijoje visos 11 Baltijos kelią žyminčių ženklų vietos yra palei autostradą Vilnius–Panevėžys.
9 vietose, kurios tuo metu buvo priskirtos tam tikriems šalies rajonams ir jose stovėjo būtent tų rajonų gyventojai, pastatyti paminkliniai akmenys ar kryžiai.
Dar keli rajonai vietų, kuriose kelyje stovėjo jų žmonės, kol kas niekaip neįamžino, tačiau ketina tai padaryti.
Ukmergės rajonui anuomet priskirta vieta yra autostrados Vilnius–Panevėžys 76 kilometre, netoli viaduko virš Utenos kelio.
Toje vietoje pastatytas paminklinis akmuo.
600 kilometrų grandinė
Baltijos kelio akcija vyko 1989 m. rugpjūčio 23 d. 19 val. Ji simbolizavo Pabaltijo tautų solidarumą ir ryžtą būti nepriklausomomis. Ją organizavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai.
Baltijos kelio metu ruožu Vilnius – Ukmergė – Panevėžys – Pasvalys – Bauskė – Ryga – Ainažiai – Pernu – Talinas nusidriekė apie 600 km ilgio 2 mln. susikibusių rankomis žmonių grandinė.
Baiminosi, kad žmonių neužteks
Viena iš tuometinių akcijos koordinatorių – Angonita Rupšytė. 1989-aisiais ji dirbo Sąjūdžio rinkimų štabe. Šiuo metu eina Seimo Komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėjos pareigas.
A. Rupšytė prisimena, kad 1989 metų liepą, likus vos daugiau kaip mėnesiui iki istorinės akcijos, buvo susitikę visų trijų šalių koordinatoriai. Grįžus iš pasitarimo prasidėjo labai intensyvus darbas. Visa Lietuvos teritorija buvo suskirstyta į 50 atkarpų, kurios priskirtos skirtingiems rajonams.
Akcijos koordinatoriai tuomet kabinete susikibo už rankų ir matematiškai suskaičiavo, kiek maždaug žmonių galėtų tilpti į gyvą per tris šalis besidriekiančią grandinę.
Nuogąstauta, kad daug nesusirinks – juk vasara, sodo darbai, atostogos, karštis… Tuomet net buvo nutarę, kad ten, kur žmonių bus per mažai, jie laikysis už gedulo juostų, simbolizuojančių žuvusiuosius tremtyje.
Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, žmonių buvo tiek daug, kad gyva grandinė vietomis buvo net keturguba.
Ukmergiškiams – patogiausia
Ukmergiškiams atvykti į Baltijos kelią buvo labai patogu – tereikėjo pavažiuoti kelis kilometrus nuo miesto link autostrados. Mūsų rajonui buvo skirtas 7-ojo kilometro jos ruožas.
Čia pat šalia stovėjo žmonės, atvykę iš Jurbarko, Švenčionių, Marijampolės. Jie rinkosi į autostradoje būtent jų rajonams priskirtus ruožus.
„Kadangi mobilaus ryšio nei interneto tuo metu nebuvo, žmonės kviesti per radiją, nurodant, kaip važiuoti į priskirtą vietą“, – pasakojo A. Rupšytė.
Savotiškas referendumas
Pasak jos, tai buvo savotiškas referendumas, kai susikibę už rankų pasakėme savo sprendimą. Akcija buvo aiškus žmonių ženklas, kad su okupacija jie taikstytis nebegali ir trokšta susigrąžinti nepriklausomybę. 1990 m. kovo 11 d. šį siekį vainikavo Nepriklausomybės atkūrimo aktas.
A. Rupšytė puikiai prisimena aktyvius Sąjūdžio veikėjus ukmergiškius – Kęstutį Grinių, Juozą Daunį ir kitus, su kuriais tuo metu teko daug bendrauti.
Įrašytas į rekordų knygą
Istorikų teigimu, Baltijos kelias tapo vienu svarbiausių įvykių pažymint Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos pasirašytų Ribentropo-Molotovo pakto ir jo slaptųjų protokolų metines bei skaudžias pasekmes – 1940 m. Sovietų Sąjungos Baltijos valstybių okupaciją, prasidėjusias represijas ir žmonių trėmimus.
Baltijos kelias yra įrašytas į Gineso rekordų knygą kaip ilgiausia žmonių grandinė. 2009 m. UNESCO įtraukė jį į „Pasaulio atminties“ sąrašą.
A. Rupšytė įsitikinusi, kad itin svarbu visa, kas mena istorinius įvykius, išsaugoti būsimoms kartoms. Tam privalu išsaugoti ir Baltijos kelio ženklų vietas.
Ji pabrėžė, kad į kultūros vertybių registrą įtrauktas ne objektas, žymintis Baltijos kelią, o pati vieta, tuomet priskirta vienam ar kitam rajonui. Jos atminimo ženklai galės būti statomi ir ateityje.
Praėjus 25 metams, užaugus naujai kartai, pasak pašnekovės, rasis vis daugiau norinčiųjų prisiminti, kur jie išreiškė savo valią dėl mūsų šalies ateities.
A. Rupšytė svajoja išleisti nuotraukų albumą, simbolizuojantį Baltijos kelio akimirkas. Turintieji tokių nuotraukų labai laukiami ir „Ukmergės žinių“ redakcijoje (tel. 63826).
Sulauksime svečių
Ukmergės rajono savivaldybės Kultūros ir viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistė Violeta Širmenė primena, kad minint akcijos 25-metį Lietuvoje vyks jubiliejiniai renginiai „Baltijos kelio sąšauka“.
Žmonės bus kviečiami atvykti būtent į tą vietą, kurioje jie ar jų tėvai prieš ketvirtį amžiaus stovėjo susikibę už rankų.
Visos savivaldybės jau yra gavusios tokius kvietimus.
Į autostrados ruožą Vilnius–Panevėžys ties mūsų rajono teritorija turėtų suvažiuoti žmonės iš 11 rajonų.
Ukmergės rajonui anuomet priskirtoje vietoje 76 kilometre, netoli viaduko virš Utenos kelio prie paminklinio akmens, bus sukviesti svečiai iš visų rajonų bendrai vakaronei.
Autorė: Vilma NEMUNAITIENĖ