Spalio 15-ąją minima Baltosios lazdelės diena. Ta proga Ukmergės rajono savivaldybėje aptarti silpnaregių ir nereginčiųjų rūpesčiai. Pasidalinta mintimis, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kad žmonių su negalia gyvenime būtų mažiau kliūčių tiesiogine bei perkeltine reikšme.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) nariai renginį pradėjo neįprastai – rajono vadovai, savivaldybės specialistai nuo savivaldybės pastato lauko durų į salę paraginti eiti užrištomis akimis. Pasitelkus pojūčius visi atsidūrė tokioje pačioje būsenoje, kaip ir neregintieji.
LASS respublikinio centro vadovas Sigitas Armonas pasakojo, jog šalyje yra 48 filialai, kurių vienas – Ukmergėje. Jam priklauso 120 ukmergiškių.
Jis pastebėjo, kad ES bei šalyje yra sukurta teisinė bazė, garantuojanti neįgaliųjų gerovę. Tačiau neišspręstų aktualijų dar išlikę nemažai.
Jis pristatė LASS istoriją. Ši nevyriausybinė organizacija įsikūrė 1926 metais. Ukmergės filialas – 1965-aisiais. Akliesiems ir silpnaregiams buvo suteikta galimybė dirbti – iš pradžių namudinį darbą, vėliau, apie 1980-uosius, – vadinamajame Aklųjų kombinate, kuris veikė Deltuvos gatvėje. Netoliese jiems buvo suteiktas ir gyvenamasis būstas.
Šiuo metu iš visų Ukmergės filialo narių dirbančiųjų – 10.
Pasak sąjungos vadovo, Ukmergėje nelabai ir yra tokių darbų, kur galėtų būti įdarbinami neregintieji.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Specialiojo ugdymo skyriaus vedėja Jūratė Maskoliūnienė pasakojo apie tai, kad regėjimo negalią turinčių vaikų tėveliams kyla nemažai klausimų, prieš apsisprendžiant, ar į bendrojo lavinimo mokyklą, ar į aklųjų ir silpnaregių centrą leisti vaiką. Pasak jos, mokyklos arčiau namų, centre – didesnė galimybė individualiai dirbti su vaiku, joje – daugybė pritaikytų mokymo bei ugdymo priemonių.
Ji pasakojo apie Siesikų seniūnijoje gyvenančios šeimos, auginančios vaikus su šia negalia, problemas. Ji prašė rajono vadovų, Socialinės paramos skyriaus specialistų, esant galimybei, skirti tėveliams pašalpą – jiems tikrai labai daug išlaidų, susijusių su medicininėmis paslaugomis, dokumentų tvarkymu.
Buvo gvildenama ir ta problema, kuomet tėveliai užsisklendžia nuo padėti galinčių instancijų, slepia apie vaikų neįgalumą. Savivaldybės specialistų bei regėjimo negalią turinčių renginio dalyvių nuomonės sutapo – negalios slėpimas vaikui niekuomet nebus naudingas.
Ukmergės rajono savivaldybės mero pavaduotoja Klavdija Stepanova pripažino, kad rajone dar ne viskas padaryta, kad akliesiems, silpnaregiams bei kitokią negalią turintiems žmonėms būtų patogu. Net ir savivaldybės lauko laiptai neįgaliam žmogui įveikiami nelengvai – statūs ir slidūs.
Rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Valdonė Ginaitienė kalbėjo apie neįgaliesiems teikiamas paslaugas mūsų rajone.
LASS Ukmergės rajono filialo pirmininkė Audronė Kreizienė pasidžiaugė, kad su savivaldybe palaikomas glaudus ryšys. Žiedo gatvėje, kur gyvena nemažai aklųjų bei silpnaregių, aplinka yra pritaikyta jų patogumui.
Tačiau rūpesčių, su kuriais susiduria regos negalią turintys ukmergiškiai, dar ne tiek mažai.
Buvęs Ukmergės aklųjų kombinato vadovas Socialinių įmonių asociacijos prezidentas Leonas Kirkilovskis išsakė, atrodytų, lengvai pašalinamą, bet vis tik egzistuojančią problemą mūsų mieste. Centre veikiantis šviesoforas neturi garsinio signalo. O jis būtų naudingas visiems – turintiems regėjimo negalią, senyvo amžiaus ar šiaip išsiblaškiusiems žmonėms.
