Ukmergės miesto centro rekonstrukcijos darbai juda visu pajėgumu. Juos stebintys žmonės domisi statybomis ir tuo, kaip atrodys centras ateityje. Redakcijoje sulaukiame įvairių, su šiais darbais susijusių, klausimų.
Vienas į redakciją paskambinęs skaitytojas atkreipė dėmesį į didžiules akmenų krūvas Kęstučio aikštėje. Teiravosi, ar tiek akmenų rasta atliekant kasinėjo darbus, o gal atvežta ir bus panaudota?
Ukmergės rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Artūras Sakalauskas sakė, kad dalis akmenų rasta statybų darbų vietoje: vieni – kaip pavieniai rieduliai, kiti surinkti išardžius atkastą seną Pilies parko grindinį.
Kęstučio aikštės, Draugystės skvero ir Pilies parko su prieigomis rekonstravimo rangos darbus Ukmergėje atlieka UAB „Losrita“.
Šios įmonės vadovas Tomas Karpavičius sakė, kad nemažai akmenų atgabeno kaip statybinę medžiagą. Akmenys skaldomi ir bus naudojami laiptų, grindinio, atraminių sienelių apdailai. Kiek tonų jų bus sunaudota, kol kas sunku įvardyti.
Pagal projektą apdailai bus naudojami ne tik skaldyti lauko rieduliai, bet ir atvežtinio granito plokštės. Bus naudojamas baltas, pilkas ir juodas granitas. Visas apdailos detales rangovai derina su projekto užsakovu.
Į keturias zonas – Kęstučio aikštė, Draugystės skveras, Pilies parkas ir Pilies gatvė – suskirstytame objekte bus įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, pravažiavimai, reprezentacinės aikštės, pėsčiųjų takai, informacinis paviljonas, teritorijos apšvietimas…
Pabaiga – po metų
Pasak savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo A. Sakalausko, dėl darbų eigos su rangovais susitinkama ir tariamasi kiekvieną savaitę. Pažymi, kad rangovai – labai atsakinga, rimta įmonė. Priėmus bendrus sprendimus, darbai vyksta sklandžiai. O priežasčių jiems strigti yra įvairiausių. Tarp jų – įvairūs nenumatyti radiniai. Ir nebūtinai architektūriniai, o pavyzdžiui – aptikti laidai.
Skyriaus vedėjas pasakojo, kad šiuo metu darbai atliekami Draugystės skvere bei Pilies parke ir jo prieigose.
Draugystės skvere, kur darbus stebi ir vertina daugiausiai praeivių ir pravažiuojančiųjų, architektūrinės vizijos jau įgauna realias formas.
Atraminėmis sienomis sutvirtintas Vilniaus gatvės ir Kęstučio aikštės sankryžoje esantis šlaitas, įrengti laiptai.
Ant šlaito sienelės, pasak skyriaus vedėjo, numatyti informaciniai stendai, o užlipus laiptais – fontanas. Jau sumontuoti jo vamzdynai, šuliniai, atlikti vandens slėgio bandymai.
Pasak A. Sakalausko, kaip ir buvo planuota, darbai pradėti nuo Pilies parko ir Draugystės skvero. Kol kas nepradėti tik Kęstučio aikštėje. Čia jie įsivažiuos artimiausiu metu. Visą projektą numatyta baigti mažiau nei po metų – 2021-ųjų pavasarį.
Rangos darbų kaina 3,1 mln. Didžioji dalis šios sumos – 85 proc. – ES struktūrinių fondų lėšos. Ukmergės savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšos – po 7,5 proc.
Radiniai
Kadangi žemės darbai vyksta senamiestyje, įgyvendinant projektą triūsia ne tik statybininkai, bet ir archeologai.
Anksčiau „Ukmergės žiniose“ esame nemažai rašę ir apie Pilies parke aptiktus archeologinius radinius – gynybinio bokšto, grindinio, kelių mūrinių pastatų liekanas.
Kaip pasakojo VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ archeologas, Ukmergėje atliekamų archeologinių tyrimų vadovas Justinas Račas, ant Pilies kalno pagaliau aptikti mūrai, apie kuriuos anksčiau buvo galima tik spėlioti.
„Mes radome, kaip spėjame, gynybinio bokšto, kuris yra pažymėtas 1811 ar 1817 metų plane, liekanas. Paskui aptikome dar kelių mūrinių pastatų vietas.
Netoli gynybinio bokšto, dar aptikome grindinį, vedantį žemyn. Taip pat radome dar dviejų pastatų, apie kuriuos iki šiol nieko nebuvo žinoma, likučius. Juos galima priskirti ant Pilies kalno XVII amžiuje stovėjusiems ir paskui XIX amžiuje sunaikintiems pastatams. Ne veltui kalnas iki šiol ir vadinamas Pilies kalnu“, – sako archeologas. Spėja, kad greičiausiai čia stovėjo mūrinis dvaras su ūkiniais pastatais. Pasak jo, pilimi pastato gal nereikėtų vadinti, nors nuo seno ir prigijo Pilies kalno pavadinimas. Iš rašytinių šaltinių buvo žinoma, kad XIX amžiuje ant šio kalno vykdavo turgus.
Archeologas J. Račas pasakojo, kad, be minėtų pastatų liekanų, kiti radiniai – pavienės šukės, kokliai, 17–18 amžiaus monetos.
Itin sudomino vadinami herbiniai kokliai. Žinoma, kad tokius koklius su inicialais savo namų statybose naudojo tik labai turtingi žmonės. „Bandysim identifikuoti, kam jie galėjo priklausyti“, – sakė J. Račas.
Pasak jo, visi radiniai ateityje bus perduoti Ukmergės kraštotyros muziejui ir papildys jo fondus.
Detalieji archeologiniai tyrimai Ukmergėje vyks tol, kol vyks tvarkymo darbai. Kai jie persikels į Kęstučio aikštę, čia atvyks darbuotis ir archeologai.
