Leidimai išorinės reklamos bei įmonių ar įstaigų veiklos vietą žyminčioms iškaboms nuo šiol bus išduodami ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. Tikimasi, kad taip jos nespės „susenti“ ir išblukti. Savivaldybės specialistai tikisi, kad tai pagražins miesto vaizdą.
Gedimino Nemunaičio nuotr. Iškabomis galima paslėpti pastato sienų broką.
Ukmergės rajono savivaldybės Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Agnė Balčiūnienė sako, kad per metus išduodama 60 leidimų išorinei reklamai bei iškaboms.
Didžiausia problema iškyla tuomet, kai leidimus išorinei reklamai ar iškaboms gavę asmenys ar įmonės apie jas tiesiog pamiršta. Nuo laiko ir oro sąlygų išblunka dažai, lūžta jų rėmai. Tokios iškabos darko miesto vaizdą.
Anksčiau parduotuvių, kirpyklų, kavinių, kitų įmonių bei įstaigų buvimo vietą žyminčioms iškaboms leidimus savivaldybė išduodavo neribotam laikui. Leidimai reklamoms buvo išduodami ilgiausiai vieniems metams.
Naujosios įstatymo pataisos turėtų užkirsti kelią tokioms „puošmenoms“. Pasikeitus įstatymui, ir reklamoms, ir iškaboms išduoti leidimai galios ne ilgiau kaip 5 metus. Šis reikalavimas galioja tik naujai išduodamoms iškaboms.
Įstatyme patikslintas institucijų, atsakingų už reklamos priežiūrą, sąrašas. Jame nurodyta, kad reklamos priežiūrą turi vykdyti Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Konkurencijos taryba, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, savivaldybės.
Ukmergės rajono savivaldybės specialistai stebi mieste esančias bei naujai atsirandančias reklamas bei iškabas. Anot A. Balčiūnienės, tikrinant pirmiausia dėmesys atkreipiamas į tai, ar joms yra gauti leidimai. Ne ką svarbiau ir estetinis vaizdas. Pasitaiko ir nelegalių, ir gerokai apšiurusių.
Savivaldybė sulaukia ir gyventojų klausimų dėl ant pastatų sienų marguojančių reklamų. Žmones domina, ar visos jos legalios – suderintos su savivaldybe.
Po įspėjimo – bauda
A. Balčiūnienė aiškina, kad išduodant leidimus įrengti reklamą ar iškabą bei kontroliuojant jos vaizdą, vadovaujamasi ūkio ministro Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis. Radus pažeidimų esą nepradedama nuo baudų – dažniausiai užtenka įspėjimo.
Tačiau reklamos skleidėjui ar iškabos savininkui neišsiėmus leidimo ar po įspėjimo vizualiai neatnaujinus susidėvėjusio jos skydo, tenka susimokėti baudas.
Pažeidėjus savivaldybė baudžia Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta tvarka. Jame sakoma, kad savivaldybių tarybų patvirtintų išorinės reklamos įrengimo taisyklių nesilaikymas užtraukia baudą nuo 500 iki 1000 litų.
Tokia veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už pažeidimus, užtraukia baudą nuo 1000 iki 2000 litų.
Neseniai savivaldybė nubaudė prekybos tinklą „Maxima“ už be leidimo pasistatytą reklaminį skydą Kauno gatvėje netoli įvažiavimo į Ukmergę ribos. Pasak pašnekovės, bauda tikrai nebuvo maksimali. Ją susimokėję prekybininkai išsiėmė leidimą reklamai.
Skirstoma į zonas
A. Balčiūnienė sako, kad reklamos kaina apskaičiuojama pagal savivaldybės rinkliavos nuostatuose nurodytą skaičiavimo metodiką. Kaina priklauso nuo reklamos ploto, leidimo termino bei teritorijos, kurioje bus skleidžiama, patrauklumo zonos.
Patraukliausiomis laikomos vietos prie pagrindinių įvažiavimo į miestą gatvių – Vilniaus, Kauno, Vytauto, Gedimino, Žiedo, Antakalnio, Deltuvos bei istoriniame miesto centre. Čia 1 kvadratinio metro plotas vienai dienai kainuoja 80 centų. Kitose miesto vietose 1 kvadratinio metro kaina – 40, o kaimo vietovėje – 20 centų.
Toks mokestis nustatytas valstybinėje žemėje ar ant savivaldybės pastatų esančiai reklamai.
Privati valda ar objektai taip pat gali būti naudojami skleisti reklamai. Šiuo atveju už leidimą nustatytas vienkartinis 100 litų mokestis.
Reklamos įstatymas nereglamentuoja politinės reklamos. Politinės reklamos sklaidos tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Šiuo metu Vyriausioji rinkimų komisija yra parengusi naują taisyklių projektą, kurį derina su Lietuvos savivaldybių asociacija.
Autorė: Ligita JUODVALKIENĖ