Ukmergėje gyvenančioms beglobėms katėms šį pavasarį turėtų būti pastatyti bent penki kačių nameliai. Tai – nuo balandžio mieste startuojančios programos „Pagauk – sterilizuok – paleisk“, skirtos mažinti beglobių kačių populiaciją, – dalis. Kaip ukmergiškiai priims šį Europos šalyse gyvuojantį projektą – kol kas nežinia.
Ukmergės miesto seniūnė Zita Pečiulienė pasakojo, kad sumanymo esmė – pagauti kates, jas sterilizuoti ir paleisti į jų įprastą vietą, kurioje būtų pastatytos šėryklos – nameliai gyvūnėliams paėsti ir prisiglausti.
Seniūnė sako, kad mieste kol kas numatytos penkios tokios vietos. Jose gyvena daugiausiai beglobių kačių, kuriomis rūpinasi gyventojai. Čia ir bus pastatytos specialios šėryklos ir apie tai nurodantys ženklai.
„Kačių šėrimo vieta turi būti žmonių mažai lankoma, kiek galima nuošalesnė, atokiau nuo visuomeninių pastatų ir gyvenamųjų namų“, – sako seniūnė.
Programa įgyvendinama drauge su gyvūnais besirūpinančia VšĮ „Klajūnas“. Kačių sterilizavimu ir namelių priežiūra rūpinsis „Klajūno“ savanoriai, o pagalbos reguliariai šeriant gyvūnus bus tikimasi iš gyventojų. Iš rajono biudžeto šiai programai šiemet numatyta 2,5 tūkst. eurų.
Pasak Z. Pečiulienės, svarbiausia, kad katės būtų šeriamos vienodu metu, tad šiuo požiūriu reikalingas sutarimas su gyventojais.
„Nauja tvarka kai kam patraukli gali ir nepasirodyti“, – svarsto seniūnė, bet viliasi, kad ateityje mes prie naujo požiūrio į beglobius gyvūnus įprasime. Juk tokia tvarka seniai pasitvirtino Europos šalyse, ši programa sėkmingai įgyvendinama ir kai kuriuose Lietuvos miestuose.
To tikisi ir VšĮ „Klajūnas“ vadovė Ilma Germanienė. Sako, kad kačių nameliai jau pagaminti. Tačiau pasirinktose vietose jų tikrai nestatys be gyventojų pritarimo. Prašys raštiško sutikimo.
Nors namelius statys atokiau nuo laiptinių ir ne kiemo teritorijose, spėja, kad visiems gyventojams šis sumanymas neįtiks. Tikrai atsiras tokių, kurie sakys, kad laukinės katės platins ligas ir terš aplinką.
„Ieškome gyventojų, kurie sutiktų apgyvendinti ir prižiūrėti sterilizuotas kates savo kiemuose, tačiau tokių kiemų yra daug mažiau nei reikalinga pagalbos“, – apgailestauja pašnekovė.
I. Germanienė įsitikinusi, jog pagautas beglobes sterilizuoti, vakcinuoti ir paleisti į joms įprastą aplinką – vienintelis humaniškas būdas mažinti beglobių populiaciją. Sako, kad pagauti kates įsipareigoja patys – tam įsigijo kelias gaudykles.
Pažymi, kad į savo prieglaudą katinėlius veš tik išimtinais atvejais. Pavyzdžiui, mamų netekusius jauniklius ar namines, šeimininkus praradusias, kates. Kai priimamos suaugusios katės, dažniausiai istorijos būna labai liūdnos – tai gyvūnėlių šeimininkų netektis. Tokiems gyvūnams stengiamasi surasti naujus namus, nes gamtoje jie paprasčiausiai neišgyventų.
I. Germanienė sako, kad namie augintos skiepijamos katės virusams tampa atsparios, deja, lauke gyvenančioms virusai tampa pražūtingi. Tad sterilizacijai pagavus virusu užsikrėtusį gyvūną teks taikyti eutanaziją.
„Klajūno“ įkūrėja tiki, kad žmonių požiūris turi keistis. Žmonės turi suprasti, kad daugiabučių kiemuose gyvenančių sulaukėjusių katinėlių niekas į prieglaudą tikrai nebeveš.
Tokie gyvūnai yra prisitaikę išgyventi savo aplinkoje: nesušalti per žiemos šalčius, rasti prieglobstį nuo lietaus, sniego ir net susimedžioti maisto. Tačiau žmogaus rūpestis ir maistas joms vis tiek svarbus, o vienintelis būdas, kad beglobių būrys nedidėtų – juos sterilizuoti.
Reklama: prekės katėms
