Metinių proga atsiskaitė ukmergiškiams

Autorius Ukmergės žinios

Gegužę sueina metai, kai už rajono valdžios vairo stojo nauja komanda. Su gyventojais vykusiame susitikime šį laikotarpį rajono vadovai pavadino permainų metais. Ataskaitose pristatyti atlikti bei įsibėgėję užsibrėžti sprendimai, keičiant rajono gyvenimą.

6 straipsnio nuotr.05-14

 

Autorės nuotr. Gyventojai išklausė rajono vadovų.


 

Valdžios ir gyventojų susitikimas vyko Ukmergės savivaldybės Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje. Be savivaldybės darbuotojų, jos įmonių vadovų, tarybos narių, žiniasklaidos atstovų į jį susirinko apie dešimt gyventojų…

Ukmergės rajono savivaldybės meras Vydas Paknys pasidžiaugė, kad šiuo metu dirbanti komanda – vieninga. Diskusijų būna, tačiau iki šiol pavyksta rasti optimaliausią variantą.

Pernai mero potvarkiu sudarytos 25 darbo grupės, 4 komisijos. Savivaldybės reikaluose dalyvauja rajono bendruomenė – tarybos posėdžiuose pasisako piliečių tribūnoje, vykstama į seniūnijas, diskutuojama su ūkininkais, verslininkais.

Nuolat palaikomas ryšys su ukmergiškiais, dirbančiais Seime, valstybės institucijose deramasi dėl investicijų pritraukimo į rajoną.

V. Paknys atviravo, kad prieš metus tapęs meru, išsikėlė pagrindinius siekius – atlikti permainas šilumos ūkyje, gaivinti „Draugystės“ kino teatro pastatą ir ministerijose „pramušti“ kelio Ukmergė–Molėtai remontą. 

Dabar aišku, kad šie darbai rezultatyvūs – šilumos ūkis vystomas kryptingai, „Draugystė“ gavo lėšų, rudeniop laukia remonto ir problematiškasis kelias. Tiesa, apie jo remontą raštu dar nepatvirtinta.

Šilumos ūkyje – permainos

Šis šildymo sezonas UAB „Ukmergės šiluma“ – pirmasis, kuomet šiluma vartotojams buvo tiekiama nebe ekstremaliomis sąlygomis. Meras pasidžiaugė atlaikytais išbandymais, planuojama ateičiai veikla.

Įmonė šilumą ir karštą vandenį tiekia ketvirtą sezoną. Darbus pavyko atlikti įprastu ritmu, be didesnių avarinių situacijų.  Per 2013 metus šilumos kaina vartotojams sumažėjo nuo 27,4 iki 26,99 ct/kWh.

Atlikta investicijų už 1,3 mln. Lt. Rekonstruotos šilumos trasos Bažnyčios ir Kudirkos gatvėse. RK-1 ir RK-2 katilinėse sumontuoti automatiniai vandens ruošimo įrenginiai, RK-2 – 3,5 MW galios automatizuotas dujinis katilas su ekonomaizeriu.

Numatoma katilinės RK-1 patalpose įrengti dispečerinį visų įmonės katilinių valdymą.

Įgyvendinamas svarbus projektas – „Gamtinių dujų pakeitimas į biokurą, įrengiant iki 6,5 MW galios biokuro katilą katilinėje Šviesos g. 17 centralizuotam šilumos tiekimui Ukmergėje“.

Rajono tarybos sprendimu karšto vandens skaitikliai ukmergiškiams turi būti pakeisti iki 2016 metų. Bendrovė užsibrėžė tai atlikti anksčiau.

Investicijos keičia miesto veidą

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorius Stasys Jackūnas pateikė skaičių.

Patvirtintas savivaldybės 2014 m. biudžeto pajamų planas – 96 mln. 974 tūkst. Lt. Per pirmąjį ketvirtį į savivaldybės biudžetą gauta 23 mln. 667 tūkst. Lt – 24,4 proc. metinio plano.

Didžiausią gautų pajamų dalį sudaro tikslinės dotacijos iš valstybės biudžeto – 12 mln. 669 tūkst. Lt.

Iš savivaldybės renkamų mokesčių daugiausia – iš gyventojų pajamų mokesčio. Jo šiemet gauta 5 mln. 163 tūkst. Lt.

Anot S. Jackūno, investicijos keičia miesto veidą. Daug darbų atliekama įgyvendinant projektus, finansuojamus ES, Vyriausybės skirtomis lėšomis.

Pagal struktūrinių fondų, Kaimo atnaujinimo ir plėtros, kitas programas pernai įgyvendinti 28 projektai. Jų bendra vertė 36,7 mln. Lt.

Intensyvi valstybės investicijų programa. Švietimo ir mokslo ministerija skyrė 1 mln. 242 tūkst. Lt Užupio pagrindinės mokyklos, Antano Smetonos ir Jono Basanavičiaus gimnazijų rekonstravimui. Iš Kultūros ministerijos gauta 2 mln. 195 tūkst. kultūros centro, stadiono bei „Draugystės“ pastato renovacijai.

Sveikatos apsaugos ministerijos skirtomis lėšomis – 825 tūkst. Lt bus renovuojama Ukmergės PSPC bei VšĮ Ukmergės ligoninės operacinių bloko ir reanimacijos skyrius.                                   

Į daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo programos pirmąjį etapą įtraukta 17 namų, 9-iems parinkti rangovai. Antrame etape – 50 namų, pradedami rengti investiciniai planai.

Keliams skirta daugiau

S. Jackūnas pasakojo, kiek skirta iš Kelių priežiūros ir programos lėšų ir kas bus atliekama.

Šiemet skirta 3 mln. 728 tūkst. Lt. Pernai mažiau – 3 mln. 183 tūkst. Lt. Šios lėšos – vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros darbams ir pėsčiųjų-dviračių takui Nuotekų gatvėje.

Planuojama tvarkyti ruožus Vidiškiai–Jasiuliškis, Kulniškiai–Sukiniai, rengti Veterinarijos gatvės rekonstravimo techninį projektą. Išvardinti ir smulkesni darbai.  

Vyriausybė reikalauja vis daugiau programos lėšų panaudoti vietinės reikšmės kelių ir gatvių tiesimui, taisymui. Dėl to savivaldybė kasmet turės vis mažiau galimybių naudoti jas einamiesiems tikslams – greideriavimui, žiemos tarnybai, kitai kasdienei priežiūrai.

Tam per metus prireikia per 2 mln. Lt. Teks daugiau skirti iš biudžeto.

Šiemet biudžete kelių priežiūrai – 30 tūkst. Lt. Jos – daugiabučių namų privažiavimų, šaligatvių ir automobilių stovėjimo aikštelių tvarkymui, atsižvelgiant į gyventojų prisidėjimą kaupiamosiomis lėšomis.

Pašalpas – tikslingai

Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Giedrius Pocius priminė, kad savivaldybė socialinių pašalpų teikimą vykdo kaip savarankišką funkciją: pašalpos – iš biudžeto lėšų.

Tai skatina griežtinti jų skyrimo tvarką. Pernai pašalpą gavo 4340 asmenų, šiemet – 3062. Sumažėjo 29 procentais. Išmokėta 1 mln. 164 tūkst. Lt mažiau.

Savivaldybės administracija turi teisę darbingus, gaunančius socialinę pašalpą asmenis pasitelkti visuomenei naudingai veiklai. Pernai pasitelkti 1357 pašalpos gavėjai. Šiemet jau atidirbo 1424.

Šiemet priimta 413 sprendimų neskirti socialinių pašalpų dėl to, kad žmonės atsisakė dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje.

Sutaupyti padeda ir pašalpos gavėjų buities ir gyvenimo sąlygų tikrinimas. Šiemet jau patikrinta 820 šeimų.

Pasitikėjimo telefonas, kuriuo galima pranešti apie paramos gavėjo nelegalią veiklą, pajamas, nepopuliarus – sulaukta 3 skambučių. Gauti ir 3 raštiški anoniminiai pranešimai.

Jei pašalpos gavėjas yra skolingas už komunalinių atliekų tvarkymą, pašalpa skiriama tik sumokėjus 20 proc. skolos.

Šiemet taip iš „pašalpininkų“ išieškota daugiau kaip 100 tūkst. Lt.

Šiukšlinkime… kultūringai

Apie atliekų tvarkymo sistemos kūrimą bei kultūrą nušvietė Ukmergės rajono vicemeras Rolandas Janickas.

Jis skaičiais įrodinėjo, kodėl rūšiavimas yra naudingas ne tik globaliniu požiūriu, bet ir kiekvieno gyventojo kišenei.

Kuo daugiau surūšiuojame, tuo mažiau atliekų išvežame į sąvartyną. Tai reiškia, savivaldybė mažiau sumoka vartų mokesčio, mažiau jų gula ir ant gyventojų pečių.

Nors šis mokestis padidėjo beveik perpus, rinkliava pas mus nepadidinta. Tikimasi, kad atliekų nedaugės, nes ukmergiškiai dar aktyviau rūšiuos. Toks rizikingas valdžios sprendimas – ir gyventojų atsakomybė. Mat jei neišnaudosime rūšiavimo galimybės, biudžete teks surasti papildomai dar 700 tūkst. litų.

Sunešti šią sumą turėsime iš visuotinės rinkliavos. Prieš gyventojus pasirinkimas – arba rūšiuojame, arba savo tingėjimą išdėlioti šiukšles į skirtingus konteinerius kompensuojame didesniais mokesčiais.

Anot R. Janicko, potencialo yra – pernai bendruose konteineriuose buvo 487 tonomis mažiau šiukšlių nei ankstesniaisiais metais.

Vicemeras ragino žalienas kompostuoti arba vežti jas į dumblo kompostavimo aikštelę, o stambias atliekas – į aikštelę Gerseniškių gatvėje.

Atliekų tvarkymo situaciją valdžia įvertino kaip suvaldytą – gerokai sumažinta ir skola operatoriui. 

Kultūros ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Lolita Gerulskienė pakvietė visus aktyviai dalyvauti gegužės 31 dieną vyksiančioje Miesto šventėje.

Gyventojų nedaug, bet aktyvūs

Išklausę ataskaitų, klausimų valdžiai turėjo gyventojai. Teiravosi, ar galima vežti automobilinius tepalus į stambių gabaritų aikštelę. Atsakyta, kad kol kas ne, bet tai netolimos ateities klausimas.

Išsakyta ir priekaištų dėl perpildytų konteinerių prie kapinių, Maironio gatvės šaligatvių, apšiurusių Ukmergės namų.

Kad namai apleisti, nesutiko S. Jackūnas. Jis teigė, jog Ukmergėje „visai normali situacija“. Tuo tarpu dėl perpildytų konteinerių kalti ir patys gyventojai – jei juose yra žaliųjų atliekų, sąvartynas neima. Reikia rūšiuoti.

Autorė: Ligita JUODVALKIENĖ

Dalintis
Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *