Ukmergės meteorologijos stotis sausio 1 d. paminės meteorologinių stebėjimų 90 metų sukaktį. Per šiuos metus įvyko didelių ir svarbių pokyčių, daugelis čia dirbusių žmonių paliko pėdsaką meteorologijos istorijoje.
Gedimino Nemunaičio nuotr. Įvairius gamtos reiškinius stebi meteorologai.
Lietuvoje pirmieji meteorologiniai stebėjimai atlikti 1770 m. Vilniaus universiteto astronomijos observatorijoje. Tai pirmieji sistemingi meteorologiniai stebėjimai ne tik Lietuvoje, bet ir vieni pirmųjų Europoje.
Pirmosios meteorologijos stotys buvo įsteigtos 1869 m. Šiuo metu Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, kuriai vadovauja Vida Augulienė, tinklą sudaro 18 meteorologijos stočių, 9 paprastosios klimato stotys, 43 agrometeorologijos stotys, 3 aviacijos meteorologijos stotys, 87 vandens matavimo stotys.
Ukmergėje meteorologiniai stebėjimai pradėti nuo 1924 m. sausio 1 d. Buvo atliekami temperatūros, debesuotumo ir kritulių matavimai. Stotis buvo įkurta miesto centre, gimnazijos sode. Stebėtoja paskirta gimnazijos mokytoja Elena Baronienė Laumianskaitė (Laužikaitė) – pedagogė, visuomenės veikėja, viena labiausiai apsišvietusių XX a. pradžios lietuvių moterų.
Vėliau stebėtoju skiriamas fizikos mokytojas Romualdas Grikenis. Nuo 1935 m. atliekami papildomi stebėjimai 7.30 ir 11.30 val. dėl numatomos oro susisiekimo linijos Kaunas–Zarasai.
1937 metais stotyje pradėjo dirbti fizikos mokytoja Juozapa Lunytė–Vilienė. 1939 m. stotis perkeliama į Didžiosios Bažnyčios gatvę, nes ten gyveno stebėtojas Jonas Klimašauskas.
1940 m. aikštelė perkelta į Rūtos gatvę Nr. 2. Karo metais stotis turėjo siųsti žinias apie orus ištisą parą vokiečių kariuomenei. Vėliau Ukmergės meteorologijos aikštelė dar keletą kartų buvo perkelta.
Po paskutinio perkėlimo 1958 m. į Gedimino gatvę toje vietoje stotis tebėra ir dabar. Nuo 1958 metų stebėtoju, o nuo 1961 metų stoties viršininku dirbo Bronislovas Kaselis. Šis Tarnybos veteranas stotyje išdirbo daugiau nei penkis dešimtmečius. 2009 metais apdovanotas Bergo premija.
Įvairiais laikotarpiais stebėtojais dirbo B. Žurkus, S. Driukaitė, E. Kazlauskaitė, G. Steikūnienė, E. Digaitienė, G. Vilimienė, E. Marcinkevičienė, R. Nepraustys, N. Budnikienė, E. Gudelienė, viršininku – G. Zimonaitis, V. Bulotas, Č. Kantautas. Nuo 2002 m. sausio 1 d. stočiai vadovauja V. Dičpetris.
1948 m. – 2000 m. meteorologijos stotyje be meteorologinių stebėjimų buvo atliekami ir agrometeorologiniai stebėjimai – įvairios augalų vystymosi fazės, pasėlių tankumas, aukštis, būklė, vandens atsargos sniege ir kiti veiksniai, turintys įtakos žemės ūkio kultūrų augimui. 2008 m. įrengta automatinė agrometeorologijos stotis.
Iki 1946 m. meteorologiniai matavimai Ukmergėje buvo atliekami įvairių gamintojų, daugiausiai vokiečių, prietaisais, vėliau – Sovietų Sąjungoje gamintais prietaisais. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir toliau naudoti Rusijoje gaminti prietaisai, tik prieš trejetą metų Ukmergės meteorologijos stotyje sumontuota moderni suomiška matavimų įranga.
Šiuo metu visame hidrometeorologijos tinkle atliekami modernizavimo ir automatizavimo darbai panaudojant europos struktūrines lėšas. Daugelis meteorologinių parametrų matuojami automatiškai ir kas valandą perduodami į centrinę duomenų bazę Vilniuje. Nuo 2011 m. Ukmergės meteorologijos stoties stebėtojai papildomai stebi atmosferos reiškinius, debesuotumą, atlieka fenologinius augalų bei kitus stebėjimus, kurie negali būti fiksuojami automatiniais prietaisais.
Be meteorologinių stebėjimų stotis teikia paslaugas: rengia ir pateikia hidrometeorologines pažymas, teikia įvairią meteorologinę informaciją organizacijoms ir gyventojams. Stotyje lankosi moksleivių ekskursijos, kurių metu vaikai supažindinami su meteorologijos reikšme, esamais prietaisais, jų veikimu.
Ukmergietiški rekordai:
1959 ir 1963 metais termometrai rodė 35 laipsnius karščio, o 1956-ųjų žiemą spaudė net 38,3 laipsnio speigas.
***
Didžiausias paros kritulių kiekis – 99,6 mm – užregistruotas 1950 m. rugpjūtį.
***
Didžiausias vėjo gūsio greitis – 26 m/s – fiksuotas 1982 m. sausį, 1981 m. lapkritį ir 1988 m. gruodžio 31 d.
***
Didžiausias sniego dangos storis – 43 cm – užregistruotas 1996 m. kovo mėnesį.