Ukmergės rajone įsikūrę menininkai, „Vilkamirgės“ galerijos įkūrėjai – grafikė Oksana Judakova ir fotomenininkas Arūnas Kulikauskas – pakeitė įsteigtos viešosios įstaigos pavadinimą.
Vietoje „Trijų kaimų“ dabar ji vadinasi „OirA Artless“.
Menininkų įkurta viešoji įstaiga vykdo kultūrinę ir šviečiamąją veiklą, teikia paraiškas Lietuvos kultūros tarybai, organizuoja profesionalaus meno parodas Ukmergėje, „Vilkamirgės“ galerijoje. Taip pat bendradarbiauja su kitomis kultūros įstaigomis – parodas rodo Kurtuvėnuose bei Vilkaviškyje.
Pavadinimas „OirA Artless“, pasak įstaigos parodų kuratorės Oksanos, reiškia „Oksana ir Arūnas. Be meno“. Šis žodis neverčiamas tiesiogiai į lietuvių kalbą kaip „bemenis“. Jis reiškia „be klastos ar apgaulės“. „Mums patiko gražus šio žodžio žaismas, – sakė Oksana. – Mūsų nuomone, jis labai svarbus ir menui apibūdinti – kad menas būtų be apgaulės, be pretenzijos.“
Oksana priminė įstaigos įkūrimo istoriją, prasidėjusią 2014 metais, dalyvaujant Ukmergėje vykusiuose verslumo mokymuose. „Buvome naujokai, nieko nepažinojome. Vienos pirmųjų pažinčių buvo su Sigita ir Donatu Ženteliais bei tuometine Sližių dvaro valdytoja Saule. Kilo mintis kartu steigti viešąją įstaigą. O kadangi visi gyvenome Veprių apylinkėse, tik skirtinguose trijuose kaimuose, iš to atsirado pavadinimas „Trys kaimai“. Tačiau visų interesai buvo skirtingi. „Vėliau likome vieni su įsteigta viešąja įstaiga, logotipu, antspaudu, elektroninio pašto dėžute“, – pasakojo menininkė.
Šiemet studijuodama kuratorystės magistrantūroje, ji atrado įdomią temą – savamokslių, keistuolių, vizionierių meną. Oksanos duomenimis, Vakarų pasaulyje tokiems keistuoliams naudojamas terminas „autsaiderių menas“.
„Tai priėmėme kaip ženklą: pirmiausia pasidarai antspauduką su žodžiu artless, kuris tiesiog įdomiai skamba, tada pradedi gilintis į keisto, reto meno atvejus, tada sužinai, kad tas keistas menas galėjo vadintis artless, jei nebūtų pasirinktas kitas žodis terminui“, – kalbėjo Oksana.
Galerija įsteigta 2017 metais bendradarbiaujant su tuometiniu Ukmergės turizmo ir verslo informacijos centru. „Pritaikėme centro koridorių, fojė ir konferencijų salę parodoms: įrengėme pakabinimo sistemą, apšvietimą, įsigijome rėmelių“, – prisiminė Oksana. Per metus galerijoje surengiamos 8–9 parodos.
Įkūrėjai užsibrėžė, kad rodys profesionalų meną. „Profesionalumas turi būti kūriniuose. Todėl esame rodę ir savamokslio parodą, ir beveik kasmet parengiame Ukmergės meno mokyklos moksleivių parodą“, – sakė parodų kuratorė.
Kultūros tarybos paraiškų vertintojai kartą padarė pastabą, kad meno mokyklos vaikų menas nėra profesionalus. „Taip, jis dar nėra profesionalus, bet jis yra pakeliui į profesionalumą“, – teigia Oksana. Pasak jos, atsirenkant piešinius parodoms, šmėkšteli ne viena buvusio moksleivio, o dabar jau mokslus baigusio menininko pavardė.
„Vilkamirgės“ galerija vienintelė atstovauja Ukmergei tarptautinėje šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“. Joje dalyvauja nuo pat įkūrimo – penkerius metus. Šiemet mugė pristatė 70 meno galerijų ir institucijų, 320 menininkų iš 18-os pasaulio šalių.
„Lietuvoje tai – prestižiškiausias renginys. Jame atstovauti Ukmergei yra garbė. Ne kiekvienas Ukmergės dydžio Lietuvos miestas turi tokią galimybę“, – sakė Oksana.
Būtent ši menininkų veikla geriausiai vertinama tarp kolegų, nes nedaug menininkų deda pastangas, kad pristatytų ne tik save, bet ir kitus. Šį darbą galerijos įkūrėjai dirba visuomeniniais pagrindais.
Per tuos metus galerija pristatė fotografus Violetą Bubelytę, ukmergiškį Tomą Tereką, Žilviną Glušinską, Vadimą Šamkovą, iš Ukmergės kilusią grafikę Nijolę Vilutienę (Ingelevičiūtę), o šiemet – Oksanos ir Arūno instaliaciją „Namų sienos“.
Galerijos įkūrėjai stengiasi pristatyti autorius, kurie bent kiek susiję su Ukmerge, ir tokius, kuriems, jų nuomone, reikia paskatinimo. „Mums būtų neįdomu pristatinėti „žvaigždes“. Pristatyti jauną, sulaukiantį per mažai dėmesio ar provincijos menininką – štai, kur mes matome įdomumą ir azartą. O jeigu tokio autoriaus kūrinį įsigyja užsienio kolekcionierius ar svarbus Lietuvos muziejus, tuomet tai – didžiausias džiaugsmas“, – sakė parodų kuratorė. V. Bubelytės darbą nupirko kuratorė iš Florencijos, o visą seriją T. Tereko darbų – MO muziejus.
