Meilės pamokos

Autorius Ukmergės žinios

Lina SUKACKIENĖ

Darbo kolektyve – labai šventiška valanda. Net trys jubiliatės moteriškoje aplinkoje. Kai žmogus stovi ant penkiasdešimtmečio ar penkiasdešimt penkmečio slenksčio, įdomu į savo nugyventą laiką žvilgtelti per petį.

Pirmas žvilgsnis – į jaunystės jausmus. Prakalbome apie pirmą bučinį. Įdomu, kad jis jubiliates aplankė tarp 15 ir 18 metų. Ir visos kvatodamos kartojo tą patį: „Darželio nelankiau, tai taip ir atsitiko“. Reikia suprasti, kad gana vėlai. Juk pagal šiandienos tempus – tai lyg iš toli ateinantis aidas.

 

Gražios tos mūsų jubiliejų švenčiančios moterys. Visos suprantančios humorą, blizgančiomis akimis ir gyvenančios pilnakraujį gyvenimą. Diskusija vystėsi elegantiškai, bet kryptingai. Po bučinių ateina didžioji meilė. Ji aplankė visas tris. Aplankė skirtingai, bet labai ryškiai.

Laimutė pasakojo, kad pirmoji meilė buvo labai stipri. Bet netikėtai pradėjo skilinėti ir baigėsi. Skausmo buvo daug. Vėliau įsimylėjo antrąkart ir sėkmingai. Dabar, būdama našle, galvoja, kad kartais per daug sureikšminame smulkmenas, per daug norime iš savo gyvenimo vyrų, per mažai kalbame apie gerus dalykus.

„Ir šiandien, – pasakoja moteris, – kai matau savo buvusią pirmą meilę, galvoju, kad viskas vyko teisingai, nors labai skausmingai. Neįsivaizduoju savęs šalia to žmogaus ir gyvenimo kartu su juo“.

Ritos patirtis – kitokia. Įsimylėjo, ištekėjo. Tai jai – pirmoji ir vienintelė meilė. Dabar, būdama našle, viską dėliotų taip, kaip gyveno.

Trečioji, Laima, – linksmiausia jubiliatė.

„Pirmoji meilė man pati stipriausia, – pasakoja ji.– Pasibučiavome aštuntoje klasėje. Įsimylėjau. Ištekėjau. Išsiskyriau. Po to buvo dar du vyrai. Bet su pirmuoju viskas buvo kaip pasakoje. Negali lyginti žmonių jokiu aspektu, bet tai, kas išgyventa meilės globoje, lieka visam gyvenimui“.

Tai tikros trijų moterų gyvenimo istorijos po meilės ženklu. Jos visos augina vaikus, turi anūkų. Jos dirba kolektyve, kur taip pat be meilės temos nepraeina nė viena diena.

Gyvenime – kaip pasakoje: kiekviena istorija turi kiek kitokią pabaigą. Ne visos pirmos meilės suteikia sparnus, ne viskas, kas po meilės ženklu, šviečia naktyje.

Bet visiems, prie kurių prisiliečia meilė, palieka šiluma širdyje ir atviras žvilgsnis į pasaulį…

Dalintis
Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *