Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Dainius Vyšniauskas informavo, kad pernai mūsų rajone gauti 305 pranešimai apie nelaimes ir gaisrus. Iš jų 152 – apie gaisrus, o 153 – apie reikalingus gelbėjimo darbus.
Statistika byloja, kad gaisrų skaičius Ukmergės rajone pernai buvo pats mažiausias per visą dešimtmetį, o atliktų gelbėjimo darbų skaičius – pats didžiausias.
Pavyzdžiui, 2019 metais buvo gauta 316 pranešimų apie gaisrus ir nelaimes, iš kurių buvo 180 dėl gaisrų ir 136 dėl gelbėjimo darbų. 2018 metais iš 310 pranešimų 198 buvo dėl gaisrų, o 112 – dėl gelbėjimo darbų.
Iš 152 pernykščių gaisrų 95 kilo kaimų vietovėse, o 57 – mieste. Gaisrų priežastys daug metų išlieka tos pačios.
Pirmoje vietoje – neatsargus žmonių elgesys su ugnimi. Iš visų pernykščių gaisrų dėl to kilo 74 proc. gaisrų. Antroje vietoje – krosnių, židinių, dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų nevykdymas – 21 proc.
Transporto priemonių elektros instaliacijų gedimai tapo 12 proc. gaisrų priežastimi, elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijų gedimai – 10 proc., pašaliniai ugnies šaltiniai – 9 proc.
Tarp 153 per metus atliktų gelbėjimo darbų – 39 darbai, susiję su technine pagalba kelyje ne eismo įvykių metu (sugedus, užklimpus automobiliams, užgriuvus medžiams ir panašiais atvejais). 11 darbų atlikta valant kelius po eismo avarijų, taip pat talkinta medikams, policijai.
Per metus tris kartus budėta sprogmenų radimo vietose, taip pat tris kartus vykta gelbėti į bėdą patekusių gyvūnų.
Į įvykių vietas mieste ugniagesiai gelbėtojai pernai atvykdavo vidutiniškai per 7,54 min., o kaimuose – per 14,34 min.
Ugniagesių darbe svarbus ir laikas, per kurį sustabdomi gaisrai. Pernai gaisruose mieste ugnį pavykdavo sustabdyti per 8,11 min., o kaimuose – per 21,21 min.
Praėjusiais metais Ukmergės rajone daugiausia nelaimių, į kurias skubėjo ugniagesiai gelbėtojai, įvyko tarp 10 ir 14 val. Šiuo paros metu gauta net 116 pranešimų.
Antroje vietoje laikas tarp 6 ir 10 valandos – 104 pranešimai, trečioje – tarp 14 ir 18 val. – 94 pranešimai. Mažiausiai įvykių beveik kasmet pasitaiko apie vidurnaktį – nuo 22 iki 2 val.
Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viena iš funkcijų – prevencinė veikla.
Tarnybos vadovas D. Vyšniauskas informavo, kad pageidaujantiems gyventojams jų būstuose įrengė, o prasidėjus karantinui dalijo dūmų detektorius. Šiais įrenginiais aprūpinta 250 ukmergiškių šeimų.
Taip pat pernai vykdyta visuotinė akcija „Gyvenkime saugiai“, 12 kartų dalyvauta ugdymo įstaigų evakuacinėse pratybose ir mokymuose.
Tarnyba organizavo vaikų ir moksleivių piešinių ir vaizdo įrašų priešgaisrine tema tradicinį konkursą, vedė saugaus elgesio vandenyje mokymus, kiek tai buvo įmanoma karantino sąlygomis, skleidė priešgaisrinės saugos žinias visuomenėje, platino atmintines.
Taip pat organizavo prevencines akcijas „Nedegink pernykštės žolės“, „Saugi javapjūtė“, „Gyvenkime saugiai“, „Būk saugus, moksleivi“ bei feisbuke dalijosi kasdienybės akimirkomis.
D.Vyšniauskas sako, kad tendencija, kuomet kasmet mažėja gaisrų, tačiau daugėja kitų nelaimių, stebima ne tik Ukmergėje, bet ir visoje Lietuvoje.
„Manome, jog taip yra todėl, kad žmonės saugosi namuose, taip pat atsakingiau elgiasi su ugnimi. Dar viena priežastis – mažėja apleistų žemės plotų, tad kyla mažiau gaisrų atvirose teritorijose.
Be abejo, įtakos turi ir autonominiai dūmų detektoriai, dėl kurių žmonės reaguoja į kilusius gaisrus ir juos užsigesina patys. Apie tokius atvejus paprastai žino tik patys gyventojai ir į statistiką tai nebepapuola. Patys esame per kelerius metus įrengę ir išdaliję daugiau kaip 1 000 detektorių, tad tikėtina, kad didelė dalis jų guli ne stalčiuose, o yra įrengti gyventojų būstuose“, – pasakoja tarnybos vadovas.
Pastebi, kad teigiamos įtakos turi darbas su ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigomis, kadangi tenka išgirsti, kai vaikai moko tėvus įvairiais priešgaisrinės saugos klausimais arba paskatina įsigyti dūmų detektorius.
Pasak vadovo, karantino situacija didelės įtakos statistikoje gal ir neturėjo, tačiau galima būtų manyti, kad žmonėms daugiau būnant namuose, yra greičiau pastebimi pirmi gaisrų požymiai ir jie sustabdomi prieš išplintant.
„Gelbėjimo darbų skaičius susidaro dėl nuo mūsų nepriklausančių aplinkybių – automobilių avarijų, pagalbos kitoms tarnyboms, stichijų ir panašiai, tad prevencinės priemonės įtakos neturi“, – sako D. Vyšniauskas.
