Dešimtmečio statistika byloja, kad gaisrų šalyje, taip pat ir mūsų rajone, mažėja. Tačiau gelbėjimo darbų atliekama daugiau.
Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai gelbėtojai praėjusiais metais į gaisrus ir nelaimes skubėjo 310 kartų. Iš jų į gaisrus – 198 kartus, į įvairias nelaimes – 112 kartų.
Lyginant su pateikta 2009-ųjų metų statistika, skaičiai kardinaliai skiriasi. Tais metais rajone į nelaimes ir gaisrus skubėta 444 kartus – kilo 375 gaisrai, atlikti 69 gelbėjimo darbai.
Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Dainiaus Vyšniausko pateiktoje praėjusių metų veiklos ataskaitoje skelbiama, kad iš 198 pernykščių gaisrų 85 kilo mieste, 113 – kaime. Lyginant kaimo seniūnijas, daugiausia gaisrų kasmet užfiksuojama priemiesčio – Vidiškių ir Deltuvos seniūnijose.
Pernai į Deltuvos seniūniją ugniagesiai skubėjo 22 kartus, į Vidiškių – 25.
Lyduokių seniūnijoje per metus kilo 3, Veprių – 4, Šešuolių ir Želvos – 5, Pabaisko – 7, Žemaitkiemio – 8, Pivonijos – 12, Taujėnų – 13 gaisrų.
Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas D. Vyšniauskas pastebi, kad pagrindinės gaisrų priežastys – pašalinis ugnies šaltinis. Dėl šios priežasties pernai rajone kilo 103 gaisrai.
Antra didesnė dalis gaisrų kilo dėl krosnių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Tai 42 pernykščių gaisrų priežastys.
Dėl neatsargaus elgesio su ugnimi pernai kilo 17, dėl elektros įrangos – 15 gaisrų. 8 gaisrai kilo automobiliuose.
Vaikų išdykavimas su ugnimi tapo vieno gaisro priežastimi, užfiksuotas ir vienas padegimas, o du gaisrai kilo gamybiniuose įrenginiuose.
Gaisruose pernai nukentėjo, bet buvo išgelbėti 3 žmonės, eismo ir kituose įvykiuose – 4 žmonės.
Aukų išvengta
Džiugi žinia ta, kad nei pernai, nei užpraeitais metais Ukmergės rajone gaisre nežuvo nė vienas žmogus. 2009-aisiais gaisrai pasiglemžė net 8 gyvybes.
Tarp atliktų gelbėjimo darbų daugiausia pernai talkinta specialiosioms tarnybos – 53 kartus. 30 kartų skubėta į pagalbą buityje, 20 kartų – įvykus eismo avarijoms, 3 kartus budėta sprogmenų nukenksminimo metu, du gelbėjimo darbai atlikti vandenyje, gautas vienas iškvietimas išsiliejus gyvsidabriui.
Ne veltui sakoma, kad gaisre svarbi kiekviena minutė. Tokią statistiką taip pat veda ugniagesiai. Suskaičiuota, kad kaime į įvykius vidutiniškai atvykta per 13,58 min., o mieste – per 7,34 min.
Daugiausia pernai nelaimės kilo tarp 14 ir 18 val. – 78, nuo 18 iki 22 val. – 61, nuo 10 iki 14 val. – 44.
Prevencinės priemonės
Kad užkirstų kelią nelaimėms, ugniagesiai vykdo prevencinę veiklą. Viena iš pernai didžiausio dėmesio žiniasklaidoje sulaukusių akcijų – dūmų detektorių įrengimas. Ukmergės rajone, labiausiai nepasiturinčių gyventojų būstuose, pernai nemokamai įrengta 320 autonominių dūmų detektorių.
Taip pat vykdyta akcija „Gyvenkime saugiai“, kartu su įvairių įstaigų darbuotojais aplankyti 1809 gyventojų būstai.
Ukmergės ugniagesiai dalyvavo įstaigų evakuacinėse pratybose, vedė ekskursijas vaikų ir suaugusiųjų grupėms, organizavo vaikų piešinių ir vaizdo įrašų priešgaisrine tema konkursą, vedė saugaus elgesio vandenyje paskaitas, rengė atmintines, organizavo prevencines akcijas.
Gelbėjimo darbų daugės
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas skelbia, kad ir visoje Lietuvoje beveik pusę ugniagesių gelbėtojų iškvietimų pernai sudarė gelbėjimo darbai – jų atlikta daugiau kaip 11 tūkst.
„Lietuvoje, kaip ir Vakarų Europos šalyse, vyksta sistemos pokytis – ugniagesiai artėja link gelbėtojų veiklų. Manoma, kad ilgalaikėje perspektyvoje gelbėjimo darbų kiekis augs, o gaisrų gesinimo darbų mažės. Pavyzdžiui, Japonija netgi prognozuoja, kad tolimoje ateityje profesijos, kuri vadinasi ugniagesiai, iš viso neliks – jie pamažu taps gelbėtojais“, – gelbėjimo darbų augimo priežastis aiškino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Pajėgų valdymo valdybos viršininkas Laimonas Tubis.
Pasak jo, mūsų šalyje fiksuojamos tos pačios tendencijos. „Technologijos vystosi, naudojama vis daugiau nedegių medžiagų, užtikrinama jų priežiūra ir kontrolė. Kitas svarbus tokių pokyčių faktorius – žmonės susigyvena su dūmų detektoriais ir kitomis diegiamomis saugos priemonėmis. Taip atsiranda sąlygos gaisrams mažėti. Dėl visuomenės technologinio apsirūpinimo didėja gelbėjimo darbų skaičius“, – sakė PAGD Pajėgų valdymo valdybos viršininkas.
Aprūpinti įranga
„Ugniagesiai gelbėtojai yra kviečiami ne tik į skaudžias eismo nelaimes. Po eismo įvykio vykstame nuplauti kelio dangos ir nuvalyti eismo juostų. Taip pat vykstame į chemines avarijas, nuo kelių šaliname išsiliejusius skysčius ar kitas medžiagas“, – kalbėjo L. Tubis.
Drauge su policija ugniagesiai gelbėtojai vykdo ir dingusiųjų be žinios paieškas, bendradarbiaujant su elektros tinklų tarnybomis po audrų šalina medžius, kurie trukdo eismui ar yra užvirtę ant elektros laidų, kviečiami talkinti kelininkams.
Policijoms pareigūnams ugniagesiai gelbėtojai dažnai reikalingi patenkant į didesniame aukštyje esančią iškvietimo vietą.
Ugniagesių gelbėtojų automobiliai dabar yra paruošti ne tik gesinti gaisrus. „Jie taip pat aprūpinti pirmine gelbėjimo įranga vandenyje, keliuose ir technologiniais dalykais, skirtais plėsti, kirpti ar kitais būdais dirbti su geležimi. Technika yra paruošta itin skirtingų nelaimių ir įvykių likvidavimui. Visi gaisrinių automobiliai Lietuvoje privalo būti vienodos komplektacijos – aprūpinti vienoda įranga“, – sakė L. Tubis.
Praneša ir padaliniams
Informaciją apie nelaimes visoms specialiosioms tarnyboms perduoda Bendrasis pagalbos centras. „Dar pasitaiko atvejų, kai rajonuose žmonės skambina tiesiogiai į to rajono padalinį, o kartais netgi atbėga pas ugniagesius prašydami pagalbos ir pranešdami informaciją apie nelaimę gretimoje vietovėje.
Tokie atvejai jau reti, tačiau jų tikrai pasitaiko ir mes visuomet reaguojame ne tik į Bendrojo pagalbos centro, bet ir į žmonių iškvietimus“, – pabrėžė PAGD atstovas.
