„Ukmergės žiniose“ neseniai skelbėme apie tai, kad rugsėjo 7–10 dienomis Žemaitkiemyje vyks meteoritų iš viso pasaulio paroda. Bus galima daugiau sužinoti apie dangaus kūnus, visatą ir į žemę kritusius meteoritus. Norintieji galės nertis į meteoritų paieškas.
Perskaitęs šią informaciją, į redakciją paskambino ukmergiškis Vytautas, kuris pasakojo radęs į meteoritą panašų akmenį. Pasakojo, kad aptiko jį savo darže. Neįprastas, panašus į degusią uolieną akmuo sveria apie 200 gramų.
Sako, kad į daržą jis galėjo atkeliauti kartu su pavasarį į sklypą atvežtomis žemėmis.
Vytautas svarstė, kam galėtų parodyti savo radinį – gal tai yra meteoritas.
Žemaitkiemio seniūnė Rita Mikutienė sako, kad jų miestelyje rugsėjį vyksiantis renginys – puiki proga atvykti ir specialistams parodyti savo radinius bei sužinoti daug nauja apie meteoritus.
Žemaitkiemis – ne atsitiktinė tokiam renginiui vieta. Miestelį garsina 1933 metų vasarį jo apylinkėje nukritęs – paskutinis Lietuvos teritorijoje kritęs – daugiausiai ištyrinėtas meteoritas. Buvo surasta nemažai jo gabalų, kurių vienas svėrė daugiau kaip 7 kilogramus.
Pernai Kliepšių ežere buvo surengta tarptautinė ekspedicija šio meteorito paieškai. Jos metu radinių rasti nepavyko, bet ieškotojai tokių vilčių turi, nes pagal skaičiavimus galėjo būti nukritę daugiau kaip 50 kg, o rasta apie 45 kg.
Šių laikų technologijos jau leidžia ieškoti vandenyje – ežero dugne. Ieškotojai pagal nuotraukas ir skaičiavimus patikslino paieškų ribas, tad rugsėjo mėnesį numatyto renginio metu bus galima išbandyti laimę, ieškant galimai likusių meteorito gabalų.
Tam bus skirti specialūs detektoriai ir talkins profesionalūs meteoritų ieškotojai.
Molėtų rajone įkurto vienintelio tokio Lietuvoje etnokosmologijos muziejaus direktorius Linas Šmigelskas pasakojo taip pat neretai sulaukiantis prašymų įvertinti žmonių rastus keistus akmenis.
„Tačiau kol kas per mano darbo praktiką buvo atvežti tik žemės kilmės radiniai“, – pasakojo muziejaus direktorius. Pasak jo, daugiausia spėlionių žmonėms sukelia aptikti senųjų laikų geležies krosnių likučiai. Juose matyti ir korozijos ir degimo žymių.
Teko muziejaus direktoriui apžiūrinėti ir vieną labai įdomų geležies fragmentą, matyt gulėjusį jūros dugne, o vėliau atstumtą slenkančių ledynų.
Tačiau L. Šmigelskas neatmeta galimybės, kad įmanoma žemėje aptikti ir meteoritų likučių. Jei ne didelių – tai nors mikroskopinių. Pasak pašnekovo, viena hipotezių aiškina, kad žemę nuolat pasiekia mikrometeoritai ir apie tai net yra išleista knyga.
L.Šmigelskas taip pat kvietė visus norinčius dalyvauti rugsėjį vyksiančiame renginyje Žemaitkiemyje bei atsivežti ir specialistams parodyti savo turimus keistus akmenis. Į daugelį klausimų galės atsakyti renginiuose dalyvausiantys meteoritų ieškotojai.
