Skrydžiais pavasarėjančioje padangėje sezoną pradėjo Ukmergės aviamodeliuotojai. Vyrai teigia adrenalino pasisemiantys ne tik laidydami pačių sukonstruotus skraiduolius, bet ir juos gamindami.
Vaidotė ŠANTARIENĖ
Autorės nuotr. Prieš skrydį Tomas Vizbara negaili patarimų pradedančiam aviamodeliuotojui Mantui.
Iš paskutinio sniego išsivadavęs Deltuvos aerodromas subūrė aviamodelizmo mėgėjus ir profesionalus iš Ukmergės, Utenos, Kauno. Besikuriančio Ukmergės modeliuotojų klubo nariai žiemos pabaigos laukė ypač nekantriai. Vos leidus oro sąlygoms, „išlaisvino“ ilgas valandas kurtus suaugusiųjų žaislais vadinamus įrenginius: skraidino lėktuvėlius, išbandė kitokius aparatus.
Aviamodelizmu vadinama techninė sporto šaka, kurios entuziastai konstruoja ir gamina skraidymo aparatų modelius ir leidžia. Juos modeliuotojai susivežė į Deltuvą. Smalsu apžiūrėti vienas kito dirbinius, o vyrų kalbos sukasi vien apie brėžinius, konstravimą, detales…
Konstruoja patys
Vienas aistruolių Kęstutis Zabiela pasakoja apie varomus elektriniais varikliais, benzininius, laisvo skraidymo prietaisus – sklandytuvus, taip pat – parasparnius, kurių neišeitų paleisti, jei nebūtų vėjo. Modelius patys kruopščiai dėlioja detalė po detalės, perkasi variklius, akumuliatorius, imtuvus, siųstuvus, valdymo pultus, be kurių skraiduoliai nepakiltų.
Kopterį išbandė buvęs ukmergiškis, Europos ir pasaulio čempionatų dalyvis Robertas Kiburtas.
Šioje sporto šakoje svarbios matematikos, fizikos, geometrijos žinios, o tokie terminai kaip svorio centras, sparno mojis ar liemens proporcija įkandami tikrai ne visiems stebėti varžytuvių susirinkusiems smalsuoliams.
„Gąsdina“ ufonautais
Modeliuotojai demonstruoja ir keletą kilogramų, ir vos porą šimtų gramų sveriančius aparatus. Prisipažįsta, jog šis pomėgis – nepigus: vienam „žaisliukui“ nepagailima ir kelių tūkstančių litų.
Visi susidomėję stebi dar kitokius įrenginius – skraidančiais robotais vadinamus kopterius. Jie žybsi įvairiausių spalvų švieselėmis. „Tokius geriausia leisti tamsoje – tuomet žmonės galvoja matantys ufonautus“, – juokauja K. Zabiela.
Prietaisai gali būti naudojami ir kitokiais tikslais: prie jų tvirtinami fejerverkai, filmavimo kameros. „Galima ir virš panelės namo praskristi – rožę numesti“, – šypsosi pašnekovas.
Savo žiniomis K. Zabiela dalijasi su aviamodelizmu susidomėjusiais vaikais. Norintiesiems pramokti pataria pradėti nuo skrydžius imituojančių kompiuterinių žaidimų. „Lėktuvus daužyti kompiuteriu – pigiausias variantas“, – sako jis.
Pravaiko paukščius
Aviamodeliuotojai tikina, kad artimieji tokiam jų pomėgiui neprieštarauja. Atvirkščiai – į tai mielai įsitraukia ir žmonos, ir vaikai. „Čia – kas kuo serga: vieni žvejoja, medžioja, kiti skraido. Geriau tai, negu prie alaus baro su bokalu stovėti“, – sako lėktuvus nuo vaikystės konstruojantis Tomas Vizbara. Anot jo, svarbus ne tik kūrybos procesas. Priartėti prie dangaus ir pravaikyti paukščius – neapsakomas adrenalinas.
Į Deltuvos aerodromą susirinkę stebėtojai perspėjami nuošaliau pastatyti automobilius ir saugotis patys. Mat tokių pasiskraidymų metu gali ir nukentėti nuo jį valdančiam meistrui nebepaklūstančio aparato. „Būna, kad ir pačiam modeliui pirmasis skrydis tampa paskutiniu…“ – pasakoja pilotai.
Valdomiems prietaisams iš tiesų nesunku pasivyti paukščius, ir tada jie pranyksta debesyse. Aparatūra leidžia juos iškelti į pusantro kilometro aukštį, nors žmogaus akis, pasak K. Zabielos, gali matyti iki kilometro.
Vyksta varžybos
Pasitikti skraiduolių sezoną atvyko ir buvęs ukmergiškis, Utenoje gyvenantis Robertas Kiburtas. Pasakoja, jog vienuolikos metų susirgęs aviamodelizmu, juo serga ligi šiol. Užsiima tuo ne vien laisvalaikiu: R. Kiburtas – Europos ir pasaulio čempionatų dalyvis, LR rinktinės narys.
Ukmergiškiai savo jėgų oficialiose aviamodeliuotojų varžybose kol kas neišbandė. Tačiau viską žino apie tokių renginių taisykles, figūrinio skraidymo, oro mūšiu vadinamas bei kitokias rungtis.
