Ukmergėje kuriama visuomeninė Moterų ir vyrų lygių galimybių komisija. Ji rūpinsis tuo, kad būtų užtikrintos moterų bei vyrų lygios teisės įvairiose srityse.
Gedimino Nemunaičio nuotr. Moterų ir vyrų teisės lygios ne visada.
Šalies savivaldybėse tokios komisijos kuriamos, vykdant projektą „Lyčių lygybė – pelninga investicija!“. Jį įgyvendina Vilniuje įsikūręs Moterų informacijos centras kartu su partneriais – Socialinių inovacijų fondu, Moters užimtumo ir informacijos centru Kaune bei Šiaulių universiteto Lyčių studijų centru. Projektą finansuoja Europos socialinis fondas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Pasak Moterų informacijos centro projektų vadovės Rugilės Butkevičiūtės, visuomeniniais pagrindais dirbsianti komisija veiks prie savivaldybės. Komisiją sudarys rajono švietimo įstaigų, profsąjungų, darbdavių, nevyriausybinių organizacijų, savivaldybės atstovai. „Ieškom entuziastingų žmonių, atstovaujančių skirtingoms sritims, kuriems būtų aktualūs moterų ir vyrų lygių galimybių klausimai“, – sako ji.
Informacija apie projektą ir registracijos forma – internetinėje svetainėje www.lygus.lt. Atrinktiems motyvuočiausiems 10–15 narių rengiami 27 akademinių valandų mokymai. Lektoriai skaitys paskaitas apie Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pakeitimus, vienodų teisių darbo rinkoje užtikrinimą, šeimos ir darbo derinimą, šių klausimų problematiką versle, švietime bei kitose srityse, diskriminaciją.
Vykdys lygybės politiką
Pirmieji mokymai vyks vasario 7 dieną. Pašnekovė dėkinga bendradarbiauti sutikusiai savivaldybei, skyrusiai patalpas mokymams Švietimo ir sporto skyriuje, Kauno g. 2.
Juos išklausę dalyviai gaus moterų ir vyrų lygių galimybių darbo rinkoje specialisto pažymėjimus. „Reikės suformuoti komisijos, kuri veiks savarankiškai, nuostatus, pasiūlysim darbo tvarkos variantus, išrinksim pirmininką. Ukmergiškiai galės tartis su komisija jiems aktualiomis problemomis“, – sakė R. Butkevičiūtė.
Komisijos narių pareiga – priimti sprendimus, darančius įtaką moterų ir vyrų lygybės politikai užimtumo srityje vietiniu lygmeniu, padedančius mažinti nelygybę. Taip pat bus įgyvendinami su lyčių pusiausvyra susiję projektai.
Pašnekovė pasakojo, jog mokymuose aktyviai dalyvaujančios kitos savivaldybės. „Vyko Kaune, susidomėjimo sulaukta Trakuose, tik čia – išimtinai moterys. O štai Širvintose ir vyrų dalyvauja. Norėtųsi jų kuo daugiau pritraukti – gal Ukmergėje pavyks“, – viliasi ji.
Keičiasi įstatymas
R. Butkevičiūtės teigimu, tokių komisijų poreikis aktualus, rengiantis Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pakeitimams. Jie įsigalios nuo spalio.
Nuostatose yra skelbiama, jog „kiekviena valstybės ir savivaldybių institucija bei įstaiga privalo užtikrinti, kad visuose jų rengiamuose ir priimamuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios moterų ir vyrų teisės, rengti ir įgyvendinti programas ir priemones, skirtas moterų ir vyrų lygioms galimybėms, įstatymu nustatyta tvarka remti nevyriausybinių organizacijų programas, kurios padeda įgyvendinti moterų ir vyrų lygias galimybes“.
„Tuo bus privaloma vadovautis savo veikloje, reikės parengti atitinkamus dokumentus. Todėl ir kreipėmės į savivaldybes – judinam jas iš anksto, kad ruoštųsi, nes spalis netruks ateiti“, – sako pašnekovė.
Anot jos, jau dabar nagrinėjami savivaldybių strateginiai planai, analizuojama lyčių pasiskirstymo ligoninių, mokyklų, kitų įstaigų administracijose situacija.
Daugiausia – vyrai
Pastebima, jog nemažai padirbėti lygybės klausimais reiktų įvairiuose sektoriuose. „Kad ir švietime, kur ganėtinai nemažai moterų, lygios galimybės kaip ir turėtų būti užtikrintos. Tačiau, pavyzdžiui, mokyklose daug pedagogių, bet vadovaujamose pozicijose dauguma – vyrai. Universitetų vadovybės hierarchija irgi labai aiški: valdžioje – vien vyrai, o moterys – dėstytojos. Apskritai daugiausia visose tarybose, valdybose sėdi vyrai, tai ir darbo užmokestis atitinkamas“, – svarsto R. Butkevičiūtė.
Jos teigimu, trūksta lygių galimybių užtikrinimo priemonių, kalbant apie darbo ir šeimos derinimą: „Vaiko priežiūros atostogos moteriai tuos pirmus metus – tarsi atskirtis, ji praranda kvalifikaciją. Jeigu, pavyzdžiui, po metų norėtų grįžti į darbo rinką, dažnai vietų darželiuose trūksta arba tokių darželių nėra… O paskui prasideda ligos, ir vėl iškrinti iš darbo rinkos, nes jei vaikas serga, namie su juo dažniausiai būna mama. Tuomet ir darbdavys kitaip žiūri, randasi užmokesčio skirtumai.“
Autorė: Vaidotė ŠANTARIENĖ
