Ukmergės rajone, Veprių seniūnijoje, Kultuvėnų kaime, esantys „Lukenskų namai“, įkurti Rūtos ir Česlovo Lukenskų, jau seniai yra tapę įvairių renginių, meno iniciatyvų, edukacijų erdve. Rūtai vystant kulinarinio paveldo, o Česlovui – meno sritį, jos abi darniai dera.
Skaistė VASILIAUSKAITĖ-DANČENKOVIENĖ
Šįsyk keliaujama į Česlovo teritoriją – meno zoną.
Namą Ukmergės rajone R. ir Č. Lukenskai įsigijo 2006-aisiais. Pasak Česlovo, abu su žmona jau kelerius metus prieš tai norėjo įsigyti nekilnojamojo turto, kur galėtų įsirengti namus, dirbtuves, sandėliavimo patalpą, erdvę renginiams vienoje vietoje.
Žvalgėsi sodybos, kurią galėtų atstatyti, ar sklypo, kur galėtų statyti savo namus. Namų norėjo vidurio Lietuvoje, kad būtų patogus susisiekimas su didžiaisiais Lietuvos miestais. Ukmergė – kaip tik tokia vieta – netoli Vilnius, Kaunas, Panevėžys. Skelbimą apie parduodamą ūkį, kuris atitiko poreikį ir įsivaizdavimą, rado internete. „Čia buvo keturi apleisti pastatai – jų pakako viskam“, – pasakoja menininkas. Pasak jo, matė komplekso perspektyvas, tad ir įsigijo.
Šeimininko žiniomis, pastatas buvo pradėtas statyti planuojant jame įrengti stovyklą, tačiau statyba liko nebaigta. Vėliau statinius įsigijo medienos apdirbimo bendrovė. Ji kurį laiką čia vystė savo veiklą, bet vėliau nutraukė. „Kai nusipirkome, pastatas jau buvo avarinės būklės, praktiškai griuvėsiai be langų, durų, vamzdžių, be elektros. Ėmėmės savarankiškai pamažu rekonstruoti“, – prisimena Česlovas.
Dabar čia yra gyvenamasis namas, dirbtuvės, galerija, meno kūrinių sandėliavimo patalpos. Kadangi „Lukenskų namai“ patenka į lėtojo turizmo žemėlapį, šeimininkų planuose – ir svečių namai.
Šiuo metu komplekse gali apsistoti iki 18-os asmenų. Teritoriją sudaro nemažas plotas žemės, yra pirtis, priėjimas prie vandens telkinio. Šeima ruošia vietą kempingui – jau dabar gali priimti iki 8-ių kemperių. O kad svečiams būtų dar patogiau, stato namuką, kuriame įrengs dušą ir virtuvėlę, kad apsistojusieji gautų ne tik vietą nakvynei ir elektrą, bet ir šiokius tokius patogumus.
Galerija „Chesiux“
Pasak šeimininko, galerija sodyboje atsirado per kelis etapus. Pirmajam jos atidarymui pavadinimu „Česiaus“ galerija 2011 metų gruodį buvo surengta paroda. Patobulinta galerija pavadinimu „Chesiux“ oficialiai atidaryta po gero dešimtmečio, 2022 metų rudenį, įgyvendinus bendrą projektą su Ukrainos menininkais.
Pleneras ir paroda „Skirtingi bet vieningi“ buvo skirta Ukrainos ir Lietuvos kultūriniams mainams plėtoti. Buvo pagerintas galerijos vizualinis vaizdas, jos matomumas internete, sukurta interneto svetainė. Surengta plenero metu ir ruošiantis jam sukurtų darbų, pradedant paveikslais ir baigiant instaliacijomis po atviru dangumi, paroda.
2024-aisiais galerijoje eksponuota Valentino Ivinsko Lietuvos bažnyčių fotografijų, darytų sovietmečiu, paroda.
Kolektyvinės meninės veiklos
Kokios gi veiklos vystomos šioje meno erdvėje? Paprašėme Česlovo prisiminti reikšmingiausius projektus, gimusius „Lukenskų namų“ erdvėje, turėjusius įtakos bendruomenės telkimui, pilietinių iniciatyvų skatinimui.
Vieną pirmųjų menininkas įvardija performansą „Po stogeliu“, kurio dalyviai su deglais ir simboliniais stogeliais virš galvų išėjo į gamtą. Stogeliai simbolizavo palėpę, į kurią „nugaruoja“ visos geros mintys. „Kai jų prisikaupia daug, žmogus ima kurti“, – kalba Česlovas. Performanse dalyvavo ne vien menininkai. Po klaidžiojimo gamtoje dalyviai ėmėsi rašymo.
2016-aisiais „Lukenskų namuose“ įgyvendintas tarptautinis metalo meno pleneras ,,Balandžių daug Ukmergėj“, inicijuotas kalvio Andriaus Janulio. Buvo sukurtas skulptūrinis objektas ,,Bombonešis“ ir keliolika balandžių skulptūrų, tapusių dabar populiaraus balandžių maršruto Ukmergės mieste pradžia.
Lukenskai atviri ir palaikantys jaunus menininkus. 2017 ir 2019 metais jų namuose vyko jaunųjų muzikų, kompozitorių ir atlikėjų koncertai.
Taip pat – jaunųjų menininkų performansų festivalis EXY („Express Yourself“), kurį iniciavo sūnus Adomas Lukenskas. Šios veiklos sudarė galimybę jauniems, dar mažai žinomiems kūrėjams tapti labiau matomais.
Dar vienas performansas pavadinimu „Klyksmas už laisvę“ įgyvendintas 2022-aisiais, pirmaisiais Rusijos pradėto karo Ukrainoje metais. Jį darė kartu su ukrainiečiais, ieškojusiais prieglobsčio Lietuvoje.
Žemės menas
Paprasto prašalaičio, užsukusio į Lukenskų namus, akį traukia teritorijoje esančios didžiulės lyg skulptūros, lyg objektai. Tai – žemės meno kūriniai. Pirmieji buvo sukurti kone su „Lukenskų namų“ gimimu. 2009-aisiais Česlovas įgyvendino eksperimentinio žemės meno projektą „Žemei iš žemių“. Dabar tų skulptūrų likusios keturios: kryžius, kolona, smėlio laikrodis ir Jokūbo kopėčios. Jos buvo sumanytos kaip krikščioniškos Kryžiaus kelio stotelės.
Klausiant, kiek žemės menas susijęs su draugiškumu aplinkai, Česlovas pastebi, kad žmonių gyvenimas ir veikla nėra draugiška gamtai, kaip to benorėtume. Tai lemia nesustabdomas vartojamas ir nežinia, kaip jį sustabdyti.
Menininkas paaiškina, kad žemės menas nėra aplinkos dekoravimas. Jis išaugo iš protesto kultūros, kuri suponavo galimybę menui išeiti iš muziejų, vystėsi kaip protesto kultūros reiškinys. Pirmieji žemės meno kūriniai nebuvo labai draugiški aplinkai, tačiau vėliau būtent žemės menininkų kūryba slinkosi ta kryptimi, kai kūriniui nenaudojamos kitos medžiagos, tik gamtinės. O pats kūrinys tarsi „įdėtas“ į procesą – jis sukuriamas ir per laiką išnyksta. Žemės menas tapo gamtos proceso, kuriame minimaliai dalyvauja žmogus, menu. „Tai kažkuria prasme – žmogaus bandymas palikti pėdsakus“, – sako Česlovas.
Aktyvūs bendruomenėje
Ilgus metus dirbęs akademinį darbą ir ruošęs studentus, dabar Česlovas renkasi ramesnį darbą – yra Ukmergės meno mokyklos Dailės skyriaus dailėtyros mokytojas.
Lukenskų šeima aktyviai įsitraukia ir į vietos bendruomenės veiklas bei priima jas savo namuose. 2016-aisiais dalyvavo įgyvendinant projekto „Vepriai – mažoji Lietuvos kultūros sostinė“ programą. Česlovo iniciatyva Vepriuose vyko „Performansų diena“, kurioje dalyvavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos jaunieji kompozitoriai ir Vilniaus dailės akademijos jaunieji menininkai.
Du kartus „Lukenskų namuose“ vyko ir Sližių bendruomenės tradicinis renginys – literatūriniai apdovanojimai „Žydinti vyšnios šakelė“. Tai – vietinis poezijos pavasario renginys, pritraukiantis ir žymius šalies kūrėjus.
Kitai bendruomenės organizuojamai tradicinei Rasų šventei Česlovas gamina baltiškus ženk-lus, kurie iškilmingai sudeginami prie ežero trumpiausią metų naktį.
„Lukenskų namai“ taip pat yra tapę erdve rajono ir net regiono renginiams. 2017-aisiais čia surengta konferencija „Samantonių ankstyvojo bronzos amžiaus būsto rekonstrukcija“.
2021-aisiais įgyvendinta Ukmergės savivaldybės organizuoto projekto „Modernaus meno klasės“ pamoka ,,Modernus menas“, kurios tema – „Kliedesių maršas“. Veiksmo aktyvatorius buvo Česlovas.
O štai šiemet sausio mėnesį čia vyko pasitarimas „Regiono turistinių maršrutų plėtra“, aktualus ne tik vietos bendruomenei, bet ir rajonui bei visam regionui. Pasitarime dalyvavo menininkai, kultūros darbuotojai, seniūnijos bei rajono valdžios atstovai, taip pat ir Seimo nariai.
Pasak Česlovo, renginiai yra sudėtinė „Lukenskų namų“ veik-los dalis. O kiekvieną renginį lydį ir meno edukacijos. Jos vyksta praktinių užsiėmimų forma. Dalyviai skatinami siekti kūrybinio rezultato tam tikra tema. Naudodami įvairias medžiagas jie kuria koliažą, asambliažą, performansą ar vykdo kitokį kolektyvinės kūrybos aktą. Praktiškai su visų „Lukenskų namuose“ vykstančių renginių dalyviais inicijuojami kolektyviniai meniniai veiksmai.
