Nors lietus mūsų šalyje įprastas reiškinys, šiemet gyventojams jis pridarė nemažai nuostolių. Meteorologai sako, kad birželio kritulių norma rajone jau išnaudota, o giedros ir toliau nepranašaujama. Daugelis ūkininkų skaičiuoja nuostolius ir kasdien su nerimu žvalgosi į dangų.
Ligita JUODVALKIENĖ
Gedimino Nemunaičio nuotr. Bulvių vagose jau galima plukdyti laivelius.
Ukmergės meteorologijos stoties vyresnysis stebėtojas Bronislovas Kaselis sako, kad mėnesio norma nustatoma pagal penkiasdešimties metų ar net ilgesnius stebėjimus. Birželio mėnesio kritulių kiekio klimatinė norma – 75 mm. Šiemet įpusėjus mėnesiui, kritulių „limitai“ jau buvo išnaudoti. Balandis ir gegužė taip pat buvo daug lietingesni nei ankstesniais metais.
„Sodų bendrijų sodininkai, ūkininkai skundžiasi, kad nuostoliai – neišvengiami. Tokie orai sudarė palankias sąlygas kenkėjams veistis, ligoms plisti. Jau pradėjo ruduoti vaismedžių ir vaiskrūmių lapai, iškrito dalis užsimezgusių vaisių“, – pasakoja meteorologas.
Šieno dar neturi
Šios vasaros oro sąlygas Žemaitkiemio seniūnijoje ūkininkaujantys Alvydas ir Rita Keršiai laiko tiesiog žiauriomis. Pieno ūkį turintys ūkininkai sako, kad nors žolė drėgną vasarą auga kaip ant mielių, jų daržinėje dar švilpauja vėjai. Lietingi orai stabdo šienapjūtės darbus. Pernai tokiu laiku pašaro galvijams jau turėjo pasidžiovinę. Įranga, skirta šienui presuoti, iki šiol dar nebuvo įjungta.
„Širdį skauda matant, kai nupjauta žolė pūva“, – sako R. Keršienė. Dėl oro sąlygų, trukdančių prisidžiovinti šieno, ūkininkai priversti ruošti žalią pašarą. Tokią išeitį suradę, dideliu džiaugsmu netrykšta. Mat neturėdami savo įrangos, ją nuomojasi iš kitų ūkininkų. Tai kainuoja papildomus pinigus, o kai pieno supirkėjai kainomis ūkininkų nelepina, pieno gamintojus kamuoja nelinksmos mintys.
„Pasimokę pernai, kai bulvių vietom nebuvo nė ką kasti, šiemet stengėmės ant kalniukų sodinti. Per patį vidurį dar nieko, o pakalnėse jau skęsta“, – atsidūsta R. Keršienė.
Parodė silpną vietą
Ūkininkas Valentinas Genys, auginantis grūdines kultūras, sako, kad orai žemės ūkio darbus koreguoti pradėjo jau nuo pavasarinės sėjos: „Su oru nepakovosi – tenka tik prisitaikyti. 500 hektarų apsėjome per tris dienas – reikėjo skubėti, nes nuolat lijo, po lietaus į dirvą įvažiuoti buvo neįmanoma. Nutaikę palankesnius orus, dirbome po 24 valandas per parą.“
Stichine nelaime esamos situacijos ūkininkas nevadina, tačiau mano, kad ji pakankamai ekstremali. „Didžiausi nuostoliai tuose plotuose, kur susidėvėję melioracijos įrenginiai. Trijų hektarų plote jau antys plaukioja“, – sako jis. Toks užlietas plotas 1000 hektarų dirbančio V. Genio šiemet labai neišgąsdino, bet silpną vietą jo ūkyje atskleidė.
V. Genys mano, kad tai rimtas signalas, jog netolimoje ateityje reikės pagalvoti apie melioracijos įrenginių atnaujinimą. Ūkininkas prisipažįsta svarstąs, ar aukoti tam dideles investicijas, ar pereiti prie kitų žemės ūkio šakų.
„Reikės labai gerai paskaičiuoti, ar melioraciją tvarkyti, ar, pavyzdžiui, užsėti užliejamoms pievoms tinkančiais augalais arba auginti karklus – biokuro gamybai“, – sako pašnekovas.
Jaučia įtampą
Su nerimu į dangų žvalgosi ir ūkininkas Antanas Kamarauskas. Jau yra apsemtų plotų ir jo ūkyje. „Vietom lomeliai išmirkę, jei lietus nesiliaus, skaičiuosime nemažus nuostolius. Ne tik aš – visi ūkininkai jaučiame didelę įtampą“, – sako jis.
Ūkininkas labiausiai baiminasi dėl bulvių. Šios vasaros oro sąlygos – pačios palankiausios ligoms plisti. Bulves jau atakuoja sausligė. „Labai nepastovus oras – tai lyja, tai karštis nežmoniškas. Ligoms tokios sąlygos patinka“, – ūkininkas nerimauja ir dėl bulvių maro. Purkšti nuo įvairių ligų šiemet tikrai teks dažniau. Jei palankesnę vasarą užtenka tris kartus nupurkšti fungicidais – chemikalais nuo ligų, tai šią vasarą gali prireikti net šešių.
„Lietus ne tik dirvą išmirkė, bet ir žemę labai suplūkė. Taip, kad prognozuoti, koks bus derlius, kol kas nedrįstu“, – ūkininkas sako, kad išmirkusios bulvės ir laikosi žiemą prasčiau. Anot jo, labai sunku atsirinkti veisles – kiekvienas eksperimentas didelė rizika. Net populiariausių veislių bulvės vienoje dirvoje dera geriau, kitoje – ne taip.
Draudikai pasėlių kratosi
Ūkininkų pasėlius Lietuvoje šiuo metu draudžia vienintelė draudimo bendrovė „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialas „VH Lietuva“. Anot filialo vadovo Algimanto Navicko, Lietuvos draudikai šios rūšies draudimo kratosi: „Tai labai specializuota bei potencialiai nuostolinga veikla.“ Šiemet draudėjams jau išmokėta 1,5 karto daugiau pinigų nei surinkta.
Šiemet pasėlius apdraudė 325 žemdirbiai. Iš viso apdrausta apie 60 tūkstančių hektarų. Nors pernai draudimo paslaugomis pasinaudojo beveik tris kartus daugiau ūkininkų nei šiemet, draustų pasėlių plotas sumažėjo nedaug. A. Navickas sako, kad šiemet draudimo sąlygos naudingesnės ūkininkui: „Jei anksčiau reikėjo drausti visą ūkį, šiemet žemdirbys gali apdrausti tik tas augalų grupes, dėl kurių labiausiai nerimauja.“
Šiemet ūkininkai labiausiai linkę drausti rapsus. Tuo tarpu draudusiųjų grūdines kultūras sumažėjo keturis kartus.