Šiais metais minimos 105-osios Sližių krašto kovotojų, žuvusių už duoną, metines.
Ta proga vietos bendruomenės nariai nutiesė takelį link atmintinam įvykiui kadaise pastatyto paminklo.
Istoriniai šaltiniai byloja, kad 1917 metų liepą Samantonių ūkininkai pasipriešino vokiečių okupantams ir savo gyvybes paaukojo už duoną – derlių, kurį tuometė vokiečių valdžia siekė nusavinti.
Teigiama, kad šis drąsus poelgis privertė vokiečius atšaukti masines rekvizicijas Lietuvoje. Įvykiams atminti 1928 m. už mokytojo Antano Maldučio surinktus pinigus buvo pastatytas paminklas su kryžiumi.
Kai Lietuva buvo okupuota sovietų, daug metų paminklas kovotojams už duoną niekam neužkliuvo. Vis dėlto vėliau valdžia pareikalavo jį sunaikinti. Tačiau tuomečio S. Nėries kolūkio pirmininko Stepono Jankeliūno rūpesčiu 1974 m. paminklas buvo perkeltas į Sližių kapines. Tais pačiais metais gyvenvietės centre pastatytas naujas, dabar tebestovintis paminklas, kurio autorius – Jonas Žentelis.
Minint 105-ąsias kovotojų, žuvusių už duoną, metines, Sližių krašto bendruomenė parengė projektą naujam takeliui link paminklinio akmens iškloti.
Projektas finansuotas iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtintos programos.
„Ūkininko Ramūno Nanartavičiaus neatlygintinai skirtu transportu buvo parvežtos ir iškrautos daugiau kaip 7 tonas svėrusios statybinės medžiagos.
Penktadienio rytą buvo išardytos ir išvežtos senos plytelės, atvežtas žvyras, paruošta vieta trinkelėms kloti. Šeštadienio vakarą jos jau gulė į savo vietas ir takelis buvo baigtas“, – pasakojo bendruomenės narė mokytoja Zita Bausienė.
Visų vardu ji dėkojo geradariams Sauliui Samsonui, Kastyčiui Kovalčiukui, Dariui Orentui, Laimučiui Babikaičiui, Martynui Bausiui, Valentinui Morkūnui, Antanui Krikštaponiui, Dainiui Kašauskui, Lukui Kovalčiukui, Kęstučiui Vereniui, Gabrielei Kovalčiukaitei ir Daliai Kovalčiukienei.
Šie žmonės savo savanorišku neatlygintinu darbu prisidėjo, kad dar vienas Sližių krašto kampelis taptu gražesniu.
„Šių šeimų ir visų prisidėjusiųjų pavyzdys dar kartą įrodė, kad savo kraštą geriausiai puošia žmonių gerumas“, – laiške redakcijai rašo Zita Bausienė.
UŽ inf.
