Per praėjusį pusmetį sergantiems ukmergiškiams buvo išmokėta beveik pusantro milijono eurų ligos pašalpų – liaudyje vadinamų biuletenių.
Ligos pašalpų gavėjų skaičius smarkiai didėja. Apie tai informavo SODROS atstovas spaudai Rytas Stalnionis.
Kiek ukmergiškių per praėjusį pusmetį gavo ligos pašalpą?
Ligos pašalpa nuo šių metų sausio 1 iki birželio 30 d. Ukmergės rajone išmokėta 5,7 tūkst. atvejų.
Atkreipiame dėmesį, kad atvejų skaičius tiksliai neparodo, kiek žmonių per minėtą laikotarpį šią pašalpą gavo, nes vienam žmogui per šį laikotarpį gali būti skiriamos kelios ligos pašalpos už skirtingus nedarbingumo laikotarpius. Pavyzdžiui, asmuo per minėtą laikotarpį sirgo du kartus, sausį ir balandį – tai du atvejai, už kuriuos buvo skirtos ligos pašalpos.
Kokią sumą jiems išmokėjo „Sodra“?
1,3 mln. eurų.
Ar ligos pašalpų gavėjų skaičius didėja?
Palyginimui, pernai pirmąjį metų pusmetį ligos pašalpa Ukmergės rajone išmokėta 5,1 tūkst. atvejų, užpernai per tą patį laikotarpį – 3,5 tūkst. atvejų.
Per visus buvo 9 tūkst., o 2014 m. – 6,8 tūkst. atvejų.
Dėl kokių priežasčių galima prarasti ligos pašalpą?
Jei žmogui išduotas nedarbingumo pažymėjimas, vadinamasis biuletenis, vadinasi, asmuo pripažintas laikinai nedarbingu, todėl privalu laikytis nustatytų elgesio nedarbingumo metu taisyklių. Jei jos yra pažeidžiamos, ligos pašalpa neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos.
Pažeidimu laikoma, pavyzdžiui, jei nedarbingumo pažymėjimą turintis asmuo gydytojo paskirtu laiku neatvyksta pasitikrinti darbingumo arba į gydytojų konsultacinės komisijos posėdį, nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo režimo, atvyksta pas gydytoją neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, dirba, keliauja ir t.t. Su elgesio taisyklėmis nedarbingumo metu ligonį pasirašytinai turi supažindinti nedarbingumo pažymėjimą išduodantis gydytojas.
Be to, ligos pašalpa nemokama, jeigu asmuo tapo laikinai nedarbingas dėl traumos, kurią gavo darydamas nusikalstamą veiką; pats sužalojo savo sveikatą ar apsimetė sergančiu, tapo laikinai nedarbingas dėl neblaivumo ar dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis.
Elgesio nedarbingumo metu taisyklių pažeidimus gali nustatyti gydytojai, „Sodros“ specialistai ar darbdavio sudaryta komisija.
Kas tikrina laikinai nedarbingo žmogaus veiksmus, kol jis gauna ligos pašalpą? Kas ir kada atlieka tokias patikras Ukmergės rajono gyventojams?
„Sodros“ teritoriniai skyriai analizuoja nedarbingumo pažymėjimų išdavimo pagrįstumą pagal tam tikrus kriterijus, taip pat operatyviai reaguoja ir į darbdavių bei kitų institucijų prašymus patikrinti, ar pagrįstai yra išduoti nedarbingumo pažymėjimai jų darbuotojams.
Vykdant laikinojo nedarbingumo kontrolę nuolat atliekami patikrinimai asmens sveikatos priežiūros įstaigose bei atrenkami laikinai nedarbingais pripažinti asmenys, kurių sveikatos būklė ir darbingumas yra tikrinami sveikatos priežiūros įstaigų gydytojų konsultacinėse komisijose, dalyvaujant „Sodros“ teritorinių skyrių vyriausiesiems specialistams (nedarbingumo kontrolei).
Pavyzdžiui, per 2015 metus darbingumui patikrinti buvo iškviesti beveik 36 tūkst. laikinai nedarbingais pripažintų asmenų visoje Lietuvoje. Juos pakvietus sveikatos būklės ir darbingumui patikrinti į gydytojų konsultacinę komisiją, sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai beveik 70 proc. pakviestų asmenų pripažino darbingais dar iki komisijos posėdžio (gydančio gydytojo sprendimu šiems asmenims nedarbingumo pažymėjimai užbaigti dar iki posėdžio), dar apie 3 procentus pakviestų asmenų darbingais buvo pripažinti gydytojų konsultacinės komisijos posėdžio metu. 2014 metais beveik 63 proc. iškviestų asmenų nedarbingumo pažymėjimai buvo užbaigti iki minėtos komisijos posėdžio ir daugiau kaip 3 proc. pakviestų asmenų buvo pripažinti darbingais komisijos metu.
Kokius pažeidimus dažniausiai padaro ligos pašalpą gaunantys ukmergiškiai?
Statistikos pagal atskirus regionus neturime. „Sodros“ Utenos skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės specialistų teigimu, tokie atvejai yra gana reti. Vienas dažniausių Utenos skyriuje pasitaikančių pažeidimų – kad ligonis gydytojo nustatytą dieną neatvyksta pas gydytoją pasitikrinti darbingumo.
Kalbino Vilma Nemunaitienė
***
Norėdami gauti ligos pašalpą, pirmąją ligos dieną turite turėti ne trumpesnį kaip 3 mėn. per pastaruosius 12 mėn. arba 6 mėn. per pastaruosius 24 mėn. ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
Jaunesniems kaip 26 metų asmenims, reikalingo stažo neįgijusiems dėl mokslų, taip pat pareigūnams taikomos kitokios sąlygos.
**
Dirbantieji su verslo liudijimu žmonės nemoka ligos ir motinystės draudimo įmokų, todėl nėra draudžiami šiuo draudimu. Individualią veiklą vykdantys žmonės moka tik motinystės draudimo įmokas ir draudžiami tik motinystės draudimu, todėl ligos pašalpos gauti negali.
**
Asmeniui nepertraukiamai sergant ilgiau kaip 122 kalendorines dienas, taip pat ilgiau kaip 153 kalendorines dienas su pertraukomis per pastaruosius 12 mėn. (nedarbingumas dėl nėštumo komplikacijų prie nustatytų dienų skaičiaus nepridedamas, kitokios sąlygos taikomos ir tuberkuliozės atveju), jis kviečiamas į gydytojų konsultacinę komisiją, kuri sprendžia dėl tolesnio asmens gydymo ir jo laikinojo nedarbingumo. Ji gali nuspręsti tęsti nedarbingumą (vadinamąjį biuletenį) arba siųsti žmogų darbingumo lygiui nustatyti.
**
Ligos išmoka nėra rūšiuojama pagal ligas ir visų susirgimų atvejais yra apskaičiuojama pagal tą pačią tvarką. Jos dydis priklauso nuo asmens gaunamo darbo užmokesčio. Už pirmas dvi ligos dienas pašalpą (80–100 proc.) moka darbdavys, nuo trečiosios – 80 proc. dydžio išmoką moka „Sodra“. 100 proc. dydžio ligos pašalpa iš „Sodros“ nuo pirmos nedarbingumo dienos mokama tik asmenims, nedarbingiems dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu.
Ligos pašalpa negali būti mažesnė ar didesnė nei nustatytos ribos. Minimalus priskaičiuotas vienos dienos ligos pašalpos dydis – 5,3 Eur, maksimalus – 54,25 (kai mokama 80 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio), 67,81 Eur (kai mokama 100 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio). Dydžiai nurodyti iki mokesčių.
**
Norintis gauti ligos pašalpą žmogus turi „Sodrai“ pateikti prašymą. Prašymą taip pat galima pateikti teritoriniame „Sodros“ skyriuje. Planuojama, kad dar šiemet pradės veikti nauja sistema, kuri leis prašymą skirti ligos pašalpą užpildyti tik vieną kartą. Juo vadovaujantis išmokos būtų mokamos kaskart žmogui sirgus ir turėjus nedarbingumo pažymėjimą.
**
Prašymą skirti ligos pašalpą žmogus gali pateikti per 12 mėnesių nuo ligos pabaigos dienos. Nors laiko prašymui pateikti skiriama daug, „Sodros“ specialistai ragina nedelsti, kad nepamirštumėte to padaryti.
Ligos pašalpa pervedama ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo su visais reikalingais dokumentais ir duomenimis gavimo „Sodros“ teritoriniame skyriuje. „Sodros“ skyrių automatiškai pasiekia ir internetu pateikti prašymai skirti ligos pašalpą.
**
Jei išduotas biuletenis, privalu laikytis nustatytų taisyklių. Jei jos yra pažeidžiamos, nuo pažeidimo padarymo dienos ligos pašalpa neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas.
Pažeidimu laikoma, pavyzdžiui, jei biuletenį turintis asmuo gydytojo paskirtu laiku neatvyksta pasitikrinti darbingumo arba į gydytojų konsultacinės komisijos posėdį, nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo režimo, atvyksta pas gydytoją neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų ir t.t. Su elgesio taisyklėmis nedarbingumo laikotarpiu sergantįjį turi supažindinti gydytojas.
Be to, ligos pašalpa nemokama, jeigu asmuo tapo laikinai nedarbingas dėl traumos, kurią gavo darydamas nusikalstamą veiką; pats sužalojo savo sveikatą ar apsimetė sergančiu; tapo laikinai nedarbingas dėl neblaivumo (girtumo) ar dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis.
Šiuos pažeidimus gali nustatyti gydytojai, „Sodros“ specialistai ar darbdavio sudaryta komisija.
Parengta pagal „Sodros“ inf.
