Ukmergės ligoninėje Anesteziologijos, reanimacijos ir operacinis skyrius gyvuoja jau 40 metų. Šią datą neseniai paminėjo skyriaus darbuotojai ir svečiai.
Į šventinį renginį atvykęs Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas, sveikindamas medikus su jubiliejine sukaktimi, negailėjo gražių žodžių ir padėkų.
Už profesionalų ir nepriekaištingą darbą, dėmesį pacientams, aktyvią visuomeninę veiklą meras įteikė padėką šio skyriaus vedėjai, gydytojai anesteziologei-reanimatologei Aušrai Rodzevičienei.
Mero padėkos taip pat įteiktos šio skyriaus vyresniajai anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojai Ritai Adomavičienei, gydytojams anesteziologams-reanimatologams Arūnui Tylai ir Olegui Korolkovui, anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojoms Rimai Jūrienei, Aušrai Godliauskienei, Ramutei Šermukšnienei ir Nijolei Liutkevičienei.
Medikų teigimu, kiekvienos ligoninės Anesteziologijos ir reanimacijos skyrių darbas yra vienas iš atsakingiausių.
Pacientai į jį patenka dėl įvairių priežasčių. Dažniausios iš jų – sunkus sepsis ar lėtinės paūmėjusios ligos. Vieni ligoniai čia sugrąžinami į gyvenimą, o kitiems, deja, čia būna kelio pabaiga. Šiame skyriuje dirbantiems dažnai tenka priimti skubius sprendimus.
Per tuos dešimtmečius skyriuje įvyko daug pokyčių – keitėsi vadovai, darbuotojai, vyko remontai ir plėtra, atnaujinta įranga.
Jau septintus metus šio skyriaus kolektyvas dirba pagal europinius standartus ir kokybę šiuolaikiškai renovuotose patalpose su centriniu monitoringu, naujausia aparatūra. Nuo 2022 metų skyrius išsiplėtė – prie jo prijungta moderni operacinė.
***
Reanimacija (re… + animatio – (at)gaivinimas) – ligonio, esančio kritinėje (terminalinėje) būklėje ar patyrusio klinikinę mirtį, gaivinimas ir gydymas.
Pagrįsta tuo, kad biologinė mirtis ištinka (negrįžtamai pakinta smegenys) tik praėjus 5–6 minutėms nuo klinikinės mirties, kai nutrūksta širdies veikla ir kvėpavimas.
Jei įvykus klinikinei mirčiai skubiai suteikiama pagalba, ligonį dažnai galima atgaivinti.
Reanimuojama gydant pavojingą kraujotakos, kvėpavimo, inkstų ir kitų organų nepakankamumą, kuris gali atsirasti dėl įvairių ligų (pvz., miokardo infarkto), traumos, sunkios operacijos.
Dirbtinis kvėpavimas ir išorinis širdies masažas vadinami elementariąja reanimacija – pirmąja reanimacijos pagalba, ją teikia žmogus, esantis šalia staiga mirštančiojo.
Medicininę specialiąją reanimaciją teikia medicinos darbuotojai. Ji atliekama sudėtinga medicinos aparatūra (dirbtinės plaučių ventiliacijos, defibriliatoriumi, elektrostimuliatoriumi, dirbtiniu inkstu, dirbtine kraujo apytaka) bei vaistais.
Prireikus taikomi sudėtingi gydymo metodai – svarbiausių gyvybinių organų – širdies, plaučių, inkstų – funkcijas pakeičiančios procedūros.
***
Anestezija (anaesthesia < gr. anaisthesia – nejautrumas) – nejautra, dalinis arba visiškas jutimo netekimas.
Dirbtine anestezija vadinamas grįžtamas centrinės nervų sistemos slopinimas, sukeliamas vaistais.
Anestezija reikalinga nejautrai sukelti per operaciją, ligonio gyvybinėms funkcijoms palaikyti prieš ir per operaciją, pooperaciniu laikotarpiu.
Būna bendroji, arba narkozė, sritinė (skausmas numalšinamas tam tikroje srityje – rankoje, kojoje) ir vietinė anestezija. Vietinė ir sritinė anestezija sukeliama anestezuojamaisiais vaistais – vietiniais anestetikais.
Pagal tai, kur švirkščiamas anestetikas sritinei anestezijai sukelti, skiriama: laidinė anestezija – į patį nervo kamieną arba šalia jo (užblokuojami tam tikri nerviniai rezginiai, nervų kamienai), subdurinė anestezija – į nugaros smegenų kanalą, po kietuoju smegenų dangalu, epidurinė anestezija – virš kietojo smegenų dangalo. Jos abi nuslopina skausmo impulsų sklidimą nugaros smegenyse.
Vietinė anestezija skirstoma į paviršinę, kai anestetikais purškiama arba tepama gleivinė, ir infiltracinę, kai anestetikų tirpalo švirkščiama į audinius.
UŽ inf.
