Lietuvos samariečių bendrijai – 20 metų

Jo­li­ta STANKAITIENĖ

LSB Uk­mer­gės sky­riaus pir­mi­nin­kė

Ge­gu­žės 12 die­ną Lie­tu­vos sa­ma­rie­čių ben­dri­ja (LSB) šven­tė sa­vo 20-ies me­tų ju­bi­lie­jų.

LSB – aso­cia­ci­ja, vyk­dan­ti so­cia­li­nes, pa­ra­mos, vai­kų ir jau­ni­mo už­im­tu­mo bei ki­tas pro­gra­mas. Ji įsi­kū­rė 1992 m., sa­vo de­vi­zu pa­si­rin­ko šū­kį ,,Sku­bė­ki­me da­ry­ti ge­ra“ ir nuo pir­mų­jų die­nų pra­dė­jo rem­ti skurs­tan­čius žmo­nes, teik­da­mi pa­gal­bą rū­bais, mais­tu bei ki­tais daik­tais.

Uk­mer­gės sa­ma­rie­čiai su ko­le­go­mis iš Vo­kie­ti­jos.

Sa­ma­rie­čių or­ga­ni­za­ci­jos šak­nys sie­kia 1888 me­tus. Tuo­met Vo­kie­ti­jo­je še­ši dai­li­dės iš Ber­ly­no suor­ga­ni­za­vo pir­mos pa­gal­bos kur­sus, kad žmo­nės, įvy­kus ne­lai­min­gam at­si­ti­ki­mui, su­ge­bė­tų su­teik­ti pa­gal­bą vie­nas ki­tam. Ne­tru­kus to­kios gru­pe­lės pra­dė­jo kur­tis ir ki­tuo­se Vo­kie­ti­jos mies­tuo­se, ir 1909 me­tais įkur­ta Vo­kie­ti­jos dar­bi­nin­kų Sa­ma­rie­čių ben­dri­ja. Jos na­riai bu­vo va­di­na­mi varg­šų ad­vo­ka­tais, gal to­dėl na­cio­nal­so­cia­lis­tai už­drau­dė jos veik­lą.

Tik po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro ben­dri­jos veik­la bu­vo at­kur­ta, nes tuo me­tu ša­ly­je vieš­pa­ta­vo ba­das ir skur­das.

Sa­ma­rie­čiai ak­ty­viai da­ly­va­vo ša­lies at­sta­ty­me, pa­dė­jo šei­moms, ne­te­ku­sioms mai­tin­to­jo, rū­pi­no­si naš­lai­čiais, slau­gė ne­įga­liuo­sius.

1994 me­tais bu­vo įkur­ta tarp­tau­ti­nė or­ga­ni­za­ci­ja, vie­ni­jan­ti sa­ma­rie­čių or­ga­ni­za­ci­jas 14-oje Eu­ro­pos ša­lių.

Nuo pir­mų įsi­kū­ri­mo die­nų vo­kie­čiai tei­kia vi­so­ke­rio­pą pa­gal­bą mū­sų ša­lies sa­ma­rie­čiams, pa­de­da nau­jai įsi­kū­ru­siems LSB sky­riams, ku­rių šiuo me­tu yra 14.

Sky­riai, tu­rin­tys part­ne­rius Vo­kie­ti­jo­je, ga­li teik­ti di­des­nę pa­gal­bą gy­ven­to­jams. Part­ne­riai iš Vo­kie­ti­jos ne tik ve­ža lab­da­rą ir re­mia įvai­rius pro­jek­tus, bet ir da­li­ja­si pa­tir­ti­mi, kvie­čia į mo­ky­mus bei se­mi­na­rus. Kas­met or­ga­ni­zuo­ja­mos tarp­tau­ti­nės jau­ni­mo sto­vyk­los.

Sve­čiai ap­žiū­rė­jo Uk­mer­gės sa­ma­rie­čių rank­dar­bius.

Sun­ku su­skai­čiuo­ti, kiek žmo­nių Lie­tu­vos sa­ma­rie­čiai pa­dė­jo per sa­vo gy­va­vi­mo lai­ko­tar­pį, kiek lai­ko, jė­gų  pa­sky­rė jie sa­va­no­riš­kam dar­bui, pa­ro­dy­da­mi sa­vo kan­try­bę, al­truiz­mą ir mei­lę ar­ti­mui. Tie žmo­nės – di­džiau­sias or­ga­ni­za­ci­jos tur­tas, jų dar­bai ne­įkai­nuo­ja­mi, nors daž­nai jie ne­su­lau­kia net pa­dė­kos iš tų, ku­riems pa­dė­jo…

Lie­tu­vos sa­ma­rie­čių or­ga­ni­za­ci­ja bu­vo ap­do­va­no­ta Si­dab­ri­ne ro­že, ku­rią įtei­kė Eu­ro­pos ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų są­jun­ga. Šis ap­do­va­no­ji­mas ski­ria­mas už pa­sie­ki­mus so­cia­li­nio tei­sin­gu­mo sri­ty­je, už so­cia­li­nių pa­slau­gų bei hu­ma­ni­ta­ri­nės pa­gal­bos tei­ki­mą, tarp­tau­ti­nį ben­dra­dar­bia­vi­mą. LSB bu­vo ap­do­va­no­ta dėl itin pla­čios veik­los so­cia­li­nė­je sri­ty­je bei sa­va­no­rių pa­si­šven­ti­mo.

Ju­bi­lie­jaus pro­ga į Tra­kų Vo­kės dva­rą at­vy­ko daug sve­čių iš Vo­kie­ti­jos, svei­ki­ni­mo žo­džius ta­rė val­džios at­sto­vai. Bu­vo ap­žvelg­ta ben­dri­jos veik­la, įteik­tos pa­dė­kos.

Uk­mer­gės sky­rius taip pat su­lau­kė gar­bių sve­čių – ap­si­lan­kė He­se­no že­mės ASB val­dy­bos pir­mi­nin­kas L. Fro­e­lich ir val­dy­bos na­rys V. Wag­ner. Sve­čiai no­rė­jo pa­ma­ty­ti Uk­mer­gės sa­ma­rie­čių pa­ra­mos cen­trą bei biu­rą, su­si­pa­žin­ti su vyk­do­ma veik­la ir pro­jek­tais, pa­ben­drau­ti su tą die­ną dir­bu­siais sa­va­no­riais. Iš­klau­sė pa­sa­ko­ji­mų apie už­im­tu­mą, ap­žiū­rė­jo rank­dar­bius, dis­ku­ta­vo apie pir­mos pa­gal­bos mo­ky­mus, do­mė­jo­si ko­kių prie­mo­nių trūks­ta šios veik­los vyk­dy­mui, kaip or­ga­ni­zuo­ja­mi mo­ky­mai. Po­nas Wag­ne­ris kaip tik Vo­kie­ti­jo­je sa­va­no­riš­kai mo­ko pir­mos me­di­ci­ni­nės pa­gal­bos.

Sve­čiai ža­vė­jo­si mū­sų sen­jo­rių kū­ry­biš­ku­mu ir stro­pu­mu, kai iš me­džia­gų li­ku­čių se­nų dra­bu­žių su­ku­ria­mi me­niš­ki dar­be­liai. Su ma­lo­nu­mu sve­čiai pri­ėmė sen­jo­rių pa­siū­tus med­vil­ni­nius mai­še­lius ir kam­ba­ri­nes šle­pe­tes.

Vo­kie­ti­jo­je sa­ma­rie­čių or­ga­ni­za­ci­ja pa­gal na­rių skait­lin­gu­mą yra ant­ro­je vie­to­je po Rau­do­no­jo Kry­žiaus. Sve­čiai ste­bė­jo­si, jog mū­sų sa­ma­rie­čių gre­tos dar re­tos. He­se­no že­mė­je yra per 145 tūks­tan­čių ASB na­rių, ku­rie su­da­ro 5 proc. vi­sų rin­kė­jų. „Tai yra di­de­lė jė­ga, su ku­ria rei­kia skai­ty­tis“, – kal­bė­jo sve­čiai.

Vo­kie­ti­jo­je įpras­ta, jei po­li­ti­kai, sa­vi­val­dy­bių va­do­vai ar fir­mų sa­vi­nin­kai yra ke­lių vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų na­riai, ypač – sa­ma­rie­čių. Tai gar­bės rei­ka­las.

Ne vi­si na­riai ga­li ak­ty­viai da­ly­vau­ti sa­ma­rie­tiš­ko­je veik­lo­je, to­dėl jie tam­pa va­di­na­mais ,,pa­sy­viais na­riais“, re­mian­čiais or­ga­ni­za­ci­jos veik­lą. Su­si­da­ro įspū­din­gos su­mos. Na­rio mo­kes­tis ir yra di­džiau­sias ban­gi­nis, ant ku­rio ir lai­ko­si vi­sa or­ga­ni­za­ci­jos veik­la, nes Vo­kie­ti­jos dar­bi­nin­kų Sa­ma­rie­čių ben­dri­ja – ne pel­no sie­kian­ti lab­da­ros or­ga­ni­za­ci­ja, re­mian­ti ne tik sa­vo ša­lies, bet ir ki­tų ša­lių taip pat ir Lie­tu­vos sa­ma­rie­čių veik­lą.

To­dėl mū­sų tiks­las – ska­tin­ti sa­va­no­riš­ką veik­lą, plės­ti gre­tas ir mo­ty­vuo­ti gy­ven­to­jus tap­ti or­ga­ni­za­ci­jos na­riais ir taip pa­rem­ti sky­rių, vyk­dan­tį įvai­ria­pu­siš­ką so­cia­li­nę veik­lą bei įtrauk­ti į ją jau­nus na­rius ir sen­jo­rus.