Lietuviškam pasui – ir parodos, ir tortas

1992-ųjų ba­lan­džio 22 die­ną Uk­mer­gės ra­jo­ne iš­ra­šy­ti pir­mie­ji Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čio pa­sai. Mi­nint šio ne­pri­klau­so­mos vals­ty­bės do­ku­men­to dvi­de­šimt­me­tį, pri­si­min­ti is­to­ri­ją pa­kvie­tė po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to dar­buo­to­jai.

Vai­do­tė ŠANTARIENĖ

Au­to­rės nuotr. Lietuviško paso dvidešimtmetis tapo ir Migracijos poskyrio darbuotojų švente.

Penk­ta­die­nį vy­ku­sio ren­gi­nio me­tu bu­vo ga­li­ma ap­žiū­rė­ti ir ne­įpras­tai at­ro­dan­čius as­mens do­ku­men­tus. Ko­mi­sa­ria­te pa­reng­ta is­to­ri­nių pa­sų, at­spin­din­čių skir­tin­gus lai­ko­tar­pius, eks­po­zi­ci­ja. Pie­ši­nius ju­bi­lie­jaus ir pi­lie­tiš­ku­mo te­mo­mis taip pat kū­rė Uk­mer­gės me­no mo­kyk­los Dai­lės sky­riaus auk­lė­ti­niai.

Ši pro­ga, anot įstai­gos va­do­vo Ro­lan­do Kiš­kio, ga­lė­tų tap­ti ir mig­ra­ci­jos dar­buo­to­jų šven­te. Svei­ki­ni­mų ko­mi­sa­ria­to Mig­ra­ci­jos po­sky­rio pa­rei­gū­nės tą­dien su­lau­kė iš ko­le­gų, kraš­to­ty­ros mu­zie­jaus bei ki­tų įstai­gų dar­buo­to­jų.

Surengta senovinių pasų paroda.

Į su­si­ti­ki­mą no­rė­ta pa­kvies­ti uk­mer­giš­kius, ku­riems pir­mie­siems prieš dvi­de­šimt me­tų įteik­ti lie­tu­viš­ki pa­sai. Pa­sak Mig­ra­ci­jos po­sky­rio vir­ši­nin­kės Jo­lan­tos Rin­ke­vi­čie­nės, do­ku­men­tuo­se ras­ta še­šio­li­ka to­kių as­me­nų pa­var­džių. Kai ku­rie jų at­vy­ko ir į ju­bi­lie­jų, kur bu­vo ap­do­va­no­ti šven­ti­niais pa­žy­mė­ji­mais.

Vir­ši­nin­kė taip pat pa­sa­ko­jo, jog vien per 1993 me­tus mū­sų ra­jo­ne bu­vo iš­duo­ti 28 436 Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čio pa­sai. Nuo 1992-ųjų ba­lan­džio iki 2003 m. gy­ven­to­jams jų iš­duo­ta 57 456.

Do­ku­men­tų rai­dą ap­žvel­gu­si J. Rin­ke­vi­čie­nė pa­tei­kė įdo­mių fak­tų apie as­mens ta­pa­ty­bę liu­di­jan­čius pa­žy­mė­ji­mus. Is­to­ri­jos šal­ti­niuo­se ra­šo­ma, kad jau Lie­tu­vos Di­džio­jo­je Ku­ni­gaikš­tys­tė­je jie bu­vo iš­duo­da­mi ke­liau­jan­tie­siems į už­sie­nį. XVII–XVIII a. Lie­tu­vo­je bu­vo pa­pli­tę vals­tie­čių pa­sa.

Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais vo­kie­čiai Lie­tu­vo­je įve­dė vi­suo­ti­nę pa­spor­ti­za­ci­ją. Tuo­me­ti­niuo­se pa­suo­se jau bu­vo de­ši­nio­jo smi­liaus at­spau­das.

1919 m. lie­pos 1 d. pri­ima­mi ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos pa­sų įsta­tai. Do­ku­men­tą pri­va­lė­jo tu­rė­ti 17 me­tų su­lau­kęs pi­lie­tis, o už pa­są im­ta rin­klia­va – 3 auk­si­niai. Ne­ga­lė­ju­sie­ji su­si­mo­kė­ti nuo mo­kes­čio bu­vo at­lei­džia­mi.

Pa­sų klas­to­ji­mu už­si­i­mi­nė­ta ir tuo­met. 1932 m. kri­mi­na­li­nės po­li­ci­jos di­rek­to­rius vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rui pa­siū­lė pa­suo­se nu­ma­ty­ti ne­kin­tan­čius in­di­vi­do po­žy­mius – pirš­to at­spau­dą.

Šian­die­ni­niai do­ku­men­tai, ku­riais nau­do­ja­mės, va­di­na­mi nau­jos kar­tos do­ku­men­tais. Lie­tu­va, kaip ir ki­tos ša­lys, pri­va­lo už­tik­rin­ti aukš­tus su jų sau­gu­mu su­si­ju­sius rei­ka­la­vi­mus. Nuo 2009-ųjų juo­se at­si­ra­do pa­pil­do­mi bio­met­ri­niai duo­me­nys – elek­tro­ni­niu bū­du įra­šo­mi pirš­tų at­spau­dai, vei­do at­vaiz­das ir as­mens pa­ra­šas.

Mi­nint lie­tu­viš­ko pa­so su­kak­tį, kon­cer­ta­vo Me­no mo­kyk­los Mu­zi­kos sky­riaus mo­ki­niai. Ne­įpras­tai į ren­gi­nio da­ly­vius krei­pė­si bu­vu­si Mig­ra­ci­jos po­sky­rio dar­buo­to­ja Ja­ni­na Ušins­kie­nė: pa­sa­ko­ji­mą apie ko­le­gių dar­bą ji su­ei­lia­vo.

Sve­čius pa­rei­gū­nai pa­kvie­tė pa­si­vai­šin­ti ypa­tin­gu gar­du­my­nu – di­džiu­liu pa­są imi­tuo­jan­čiu tor­tu. Jį ju­bi­lie­jaus pro­ga pa­ga­mi­no „Uk­mer­gės duo­na“.