Lietuvoje paskelbtas gedulas dėl kadenciją baigusio prezidento Algirdo My-
kolo Brazausko mirties. Trijų dienų gedulas skelbiamas nuo antradienio ryto.
Ligita JUODVALKIENĖ
Gedimino Nemunaičio nuotr. A. M. Brazauskas su žmona Kristina ne kartą lankėsi Ukmergėje.
Gedulo metu ant pastatų turi būti iškeltos juodu kaspinu perrištos vėliavos. Vė-
liavos ant stovų nuleidžiamos vienu trečdaliu. Šalyje rekomenduojama laikytis
rimties, atsisakyti pramoginių renginių. Gedulas skelbiamas nuo antradienio 7
iki ketvirtadienio 22 valandos.
Kaip vienas valstybės vadovų, prezidentas ar premjeras, A. M. Brazauskas šalį val-
dė 12 iš 20-ies nepriklausomybės metų. Po sunkios ligos jis mirė šeštadienį eida-
mas 78-uosius metus, savo rezidencijoje Turniškėse. Jis pašarvotas Preziden-
tūroje, o laidojamas bus ketvirtadienį, liepos pirmąją, Antakalnio kapinėse.
Mirusį šalies vadovą labai šiltai prisimena ir ukmergiškiai.
Lietuvos socialdemokratų partijos Ukmergės skyriaus pirmininkas Ka-
zys Grybauskas sako, kad įvairūs mūsų miesto reikalai A. M. Brazauskui buvo
gerai žinomi: „Jis ne kartą yra lankęsis mūsų miesto įmonėse, domėjęsis ra-
jono ūkininkų reikalais. Prezidentas pažinojo daug mūsų rajono žmonių.“
Užuojautą artimiesiems bendrapartiečiai ketina pareikšti trečiadienį. Social-
demokratų partijos Ukmergės skyrius vienija beveik 140 narių. Savo dalyvavi-
mu laidotuvėse velionį pagerbs didžioji jų dauguma.
Kaip paprastą, didybės manija niekuomet neužsikrėtusį valstybės veikėją, A.
M. Brazauską prisimena buvęs ilgametis Socialdemokratų partijos Ukmer-
gės skyriaus pirmininkas Arūnas Jasaitis. „Apie šalies ir partijos vadovą išliko tik
šilti prisiminimai. Jo aplinkoje galėdavai jaustis laisvai – taip nuteikdavo šio
asmens paprastumas. Be to, jis visuomet nuoširdžiai gilinosi į paprastų žmonių
problemas“, – sako jis. Labiausiai bendrapartiečius žavėjo A. M. Brazausko bū-
do bruožas – tvirtas nuomonės turėjimas ir sugebėjimas įtikinti pašnekovą, ne-
sumenkinant jo. Oponentus jis įtikindavo ne savo autoritetu, bet argumentais.
Prezidento apsilankymus rajono medžioklės plotuose puikiai prisimena rajo-
no medžiotojai. Daugybę kartų jis rankos taiklumą yra išbandęs ir mūsų rajone.
Ir medžioklėje šis žmogus buvo pavyzdys visiems – ne tik puikus šaulys, bet ir tikras
šios srities žinovas.
„Jis niekuomet nereikalaudavo jokių išskirtinių sąlygų – stodavo į liniją kar-
tu su visais kaip eilinis medžiotojas. Panašu, kad A. M. Brazauskas laikėsi tokios
taisyklės, jog laisvalaikio bendraminčių būry negali būti jokių skirstymų pagal
pareigas“, – pasakoja ilgametis medžiotojas, „Miškininkų“ medžiotojų klubo
pirmininkas Antanas Hofmanas. Ne kartą su šiuo žymiu žmogumi medžiojęs, o sy-
kį net viename bokštelyje su juo sėdėjęs vyras sako, kad A. M. Brazauskas gerai iš-
manė medžioklės etiką ir savo pavyzdžiu užkrėsdavo kitus.
A. M. Brazauskas gimė Rokiškyje 1932 metais. Baigęs Kauno politechnikos ins-
titutą, įgijo inžinieriaus hidrotechniko specialybę. Dalyvavo statant Kauno
hidroelektrinę. Jam suteiktas ekonomikos mokslų daktaro laipsnis.
1988 metais tapo Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto pirmuoju sekre-
toriumi. Su kitais Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nariais jis pasi-
rašė Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Aktą, o 1992 metais buvo
išrinktas Seimo nariu ir Seimo pirmininku.
1993 metais pirmą kartą Lietuvos istorijoje tiesioginiuose Prezidento rinki-
muose A. M. Brazauskas pasiekė didžiausią Lietuvos žmonių pasitikėjimą. Jis
buvo išrinktas pirmuoju atkurtos Lietuvos prezidentu. Šias pareigas ėjo iki 1998
metų.
Baigęs prezidento kadenciją, A. M. Brazauskas tapo Vyriausybės vadovu.
Premjero pareigas jis ėjo nuo 2001-ųjų liepos iki 2006-ųjų birželio.
1990 metais įkūrus Lietuvos demokratinę darbo partiją tapo jos vadovu, o 2001
metais LDDP susijungė su Lietuvos socialdemokratų partija ir perėmė pasta-
rosios vardą. Partijos bendražygiams jis vadovavo iki 2007 metų, kuomet jam buvo
suteiktas Socialdemokratų partijos garbės pirmininko vardas.