Ukmergės rajone šiuo metu dirvos tokios šlapios, kad likusių javų nukulti jau nebesitikima. Nepaisant to, kad laukuose gali likti vos ne pusė derliaus, ekstremalios situacijos skelbti teisinio pagrindo nėra.
Ukmergės meteorologijos stotis šią savaitę užfiksavo ekstremalų lietų – per 12 valandų iškrito 16 mm kritulių.
Per parą šis kiekis dar įspūdingesnis – prilijo 22,6 mm, o tai būtų 22 pilni kibirai vandens į vieną kvadratinį metrą.
„Dabar juk ne lyja, o pila“, – vaizdžiai kalba Ukmergės meteorologijos stoties stebėtoja Natalija Budnikienė.
Ji sako, kad per pirmąją rugsėjo dekadą vidutiniškai prilyja 22 milimetrus kritulių. O jau dabar prilyta dvigubai daugiau.
Teks užarti
Dėl liūčių šiuo metu labiausiai pergyvena javų derliaus nespėję nusiimti ūkininkai.
AB „Jonavos grūdai“ Ukmergės grūdų sandėlių vedėjas Valdas Marcinkus sako, kad situacija mūsų rajone labai prasta – ūkininkai jau kalba apie derliaus užarimą. Tam reiks ryžtis žirnių nespėjusiems nusiimti ūkininkams. O ir pajuodę kviečių, kvietrugių nenukulti laukai atrodo labai liūdnai.
Po šią savaitę nušniokštusio lietaus reiks ne vienos dienos dirvai pradžiūti, kad kombainai galėtų įvažiuoti į laukus. Gali būti ir taip, kad to padaryti nebebus įmanoma
V. Marcinkus sako, kad tokiu kaip dabar metų laiku sandėliai jau turėjo priimti apie 10 tūkst. tonų javų, o yra tik 7 500.
Tokios javapjūtės neprisimena
Ukmergės rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas Algirdas Valaiša sako neatmenantis tokio ekstremalaus kaip šiemet derliaus nuėmimo.
Žemės ūkio kooperatyvui vadovaujantis ūkininkas pasakojo, kad iš jų turimų 800 hektarų javų šiuo metu nuimti tik 500.
Praėjusį savaitgalį teko dirbti ir naktį – javus kūlė iki ketvirtos ryto. Šalia laukų budėjo technika, pasiruoši ištraukti klimpstančius kombainus. Tačiau prasidėję lietūs užbaigė net ir tokią sudėtingą javapjūtę.
Pasak asociacijos pirmininko, dar sudėtingesnė smulkiųjų ūkininkų situacija. Tie, kas neturi savo džiovyklų ir savos technikos buvo priversti vis atidėlioti javapjūtę. Deja, jau dabar aišku, kad atidėlioti nebėra kur.
A. Valaiša apgailestauja, kad tikrai gero šiųmečio javų derliaus dalis liks laukuose. Deja, dėl šlapios žemės neįmanoma ir pradėti jos ruošti žiemkenčių sėjai. Pradelsiami tokie žemdirbystei svarbūs darbų terminai.
A. Valaiša prognozuoja, kad mūsų rajone vietomis net 40 proc. javų derliaus gali likti laukuose. Net jei artimiausiomis dienomis ir pragiedrės, pradžius ir į laukus bus įmanoma įvažiuoti, pavėluota javapjūtė neš nuostolius – grūdai jau dabar dygsta varpose, byra į žemę.
Teks susitaikyti
Ukmergės rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Salvijus Stimburys apgailestauja, kad ūkininkams dėl patirtų nuostolių, deja, teks susitaikyti.
Nėra jokių vilčių sulaukti kažkokių kompensacijų dėl to, kad gamta sunaikino derlių. Bendraudamas su žemdirbiais jis sako negirdėjęs, kad bent kuris pasėlius būtų apdraudęs nuo liūčių.
Mano, kad didžiausia priežastis, kodėl tiek daug derliaus liko nenuimta, – keliomis savaitėmis vėlavusi javapjūtė. Rugpjūčio viduryje, kai orai buvo saulėti ir atrodo buvo galima imti derlių jis kai kur buvo tiesiog nesubrendęs.
Iki ekstremalios padėties trūksta
Gal javų augintojų situacija jau tapo tokia sudėtinga, kad reikia skelbti ekstremalią padėtį? Deja, pasak S. Stimburio, pagal galiojančius teisės aktus tam pagrindo kol kas nėra.
Ekstremali situacija gali būti skelbiama, jei kritulių kiekis per 5 paras 2–3 kartus viršija mėnesio normą.
Šiuo metu, meteorologų duomenimis, per 5 paras iškrito 39 mm kritulių, o šio mėnesio norma 64 mm. Taigi iki ekstremalios padėties pagal teisės aktus dar trūksta.
Tuo tarpu ūkininko akimis situacija yra ne tik ekstremali, bet ir tragiška. Kokia ji gali daugiau būti, jei laukuose likę pusė derliaus?
Kita vertus, net ir oficialiai paskelbus ekstremalią situaciją, nuo to naudos būtų mažai. Pasak Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjo, tai nebent taptų teisine apsauga sutartis su grūdų supirkėjais pasirašiusiems ir jų neįvykdžiusiems ūkininkams. Tačiau anaiptol netaptų pretekstu kažkokioms kompensacijoms gauti.
Dirvos drėgnumas mūsų rajone pagal kategoriją dabar priskiriamas labai šlapiai. Toks dabar Lietuvoje yra gal tik 6-iuose rajonuose. S. Stimburys mano, kad net jei artimiausiu metu orai pragiedrės, dalis derliaus vis tiek liks laukuose, nes rudenį dirva džiūsta labai lėtai, visai kitaip nei pavasarį.
