Gausūs šių metų lietūs didelių nemalonumų pridarė ne tik ūkininkams, bet ir būstų šeimininkams. Skendo gyventojų rūsiai, „svečias“ butuose – pelėsis. Tačiau dėl to žmonės labiau kaltina ne lietų, o statybų broką.
Vieni tokių „paskendėlių“ – S. Daukanto gatvės 73 namo laiptinių gyventojai. Žmonės sako puolę į neviltį, mat drėgmė ardo ir namus, ir nervus. O priekaištus žeria čia besitvarkančioms ir šiuos daugiabučius prižiūrinčiai įmonėms.
„Neseniai už namo šilumininkai iškasė daubą, joje buvo nutiesti vamzdžiai. Šiuos darbus baigė, tačiau iki galo visko nesutvarkė, daubos nesulygino. Dabar per ją bėga vanduo“, – pasakojo jie. Svarsto, kad darbas atliktas nekokybiškai, taip ir palikta – nieko nebedaroma. Ežeras šalia namo, ko anksčiau esą tikrai nebūdavo, niekam nerūpi.
„Tas ežeras – jau ir mūsų rūsiuose, kurie pradėjo pelyti, baisi smarvė. Pirmo aukšto grindys nuo drėgmės tuoj įgrius. Pelėsis jau skverbiasi į butus kituose aukštuose“, – guodėsi gyventojai, baimindamiesi ir dėl ant sienų pasirodžiusio pelėsio poveikio vaikų sveikatai.
Sako tikėjęsi pagalbos iš namą administruojančio Ukmergės butų ūkio, todėl kreipėsi į šią įmonę. „Atvyko keli atstovai, tačiau tik išjuokė mus. Sako – ne mūsų reikalai. O tai kieno tuomet – pačių gyventojų? Kiek galim viską savais pinigais daryti? Patys ir stogą susitvarkėm, langus, šaligatvio plyteles susidėjom, žolės pjovimo įrangą nusipirkom. Juk viskuo rūpinamės, o butų ūkis kokius pinigus iš mūsų lupa“, – piktinasi žmonės.
Anot UAB Ukmergės butų ūkio direktoriaus Giedriaus Pociaus, UAB „Ukmergės šiluma“ atlikti darbai esą nesusiję su gyventojų patiriamais rūpesčiais. „Čia buvo senos šilumos trasos, dabar patiestos naujos. Mano žiniomis, visi darbai užbaigti, žemė sutrombuota, savo trasą „Ukmergės šiluma“ susitvarkė“, – sakė jis.
Vardijo kitas priežastis: „Tai susiję su vandens nutekėjimu – ne su trasa, neįsivaizduoju, ar ji galėtų lemti tokius pokyčius. Tiesiog tas namas yra žemiau nei visi aplinkiniai, jame, kaip ir šalia esančiuose, nėra lietaus nuvedimo sistemos, kuri būtų prijungta į centralizuotus tinklus. Jos ten niekada ir nebuvo. Gausiau palijus, vandens ten būdavo ir anksčiau, tik mažesniais kiekiais, o dabar gi lietaus buvo be proto daug, žemė nebesugeria tiek vandens. Ir nuo stogų per lietvamzdžius daug bėga, kadangi namas žemiau – suteka nuo pievų.“
Pasak pašnekovo, ieškoma būdų spręsti šią problemą: „Buvom susitikę su savivaldybės ir „Ukmergės vandenų“ atstovais dėl galimybės nutiesti lietaus surinkimo sistemą, bendrovė paskaičiavo, kokia būtų sąmata, kiek kainuotų atšakos įrengimas ir gyventojų prisijungimas ne jų lėšomis. Sprendžiant šį klausimą, planuoja prisidėti savivaldybė. Ieškoma galimybių, nes lėšų tam nebuvo skirta. Ir mes norim tą klausimą išspręsti greičiau, kad nebūtų astronominių pinigų sumų.“
Tačiau nuo tokių pažadų gyventojams tikrai nėra ramiau. „Sako, kad padarys, o kada? Po metų? Dvejų? Kokia gali būti kantrybė, kai sienos skyla…“ – skundėsi jie.
Skaudu žmonėms ir dėl, jų teigimu, minėtos įmonės darbuotojų nepagarbaus bendravimo: „Atvažiavo ir išsišaipė. Sakėm, kad kviesimės televiziją, tai liepė kviestis, sakė – dar ir baltais marškiniais pasipuoš.“ Šios situacijos įmonės vadovas G. Pocius, pats joje nedalyvavęs, sako negalintis komentuoti: „Iš pačių gyventojų norėčiau žinoti, kas konkrečiai tą pasakė. Žinoma, taip neturėtų būti.“
Lietus bėdų sukėlė ne tik daugelio gyventojų namuose, bet ir įstaigose. Tarp jų – Senamiesčio pagrindinėje mokykloje. Gausiai prilijus, patvino pro mokyklos teritoriją tekantis upeliukas, be to, užsikimšus šalia einančioms trasoms, vanduo pakilo. To pasekmė – užlietos koridoriaus, valgyklos, katilinės patalpos, kur teko braidyti balose. Kai kur, pasak mokyklos darbuotojų, vanduo apsėmė net iki 25 centimetrų.
Tokios gamtos išdaigos atskleidė ir neseniai atliktos kai kurių mūsų miesto statinių renovacijos trūkumus. Vienas tokių statinių – kraštotyros muziejus, į kurį vanduo skverbiasi dėl statybininkų paliktų klaidų.
Beje, prie laiptinių durų telkšančiais ežerais skundžiasi ir keleto ką tik renovuotų daugiabučių gyventojai. Štai šalia vieno J. Basanavičiaus gatvės namo, kad nereiktų merkti batų, žmonės vietoje tiltelio naudoja medinę lentą.
