Lie­tu­vos var­das skam­bė­jo Uk­rai­no­je

Is­to­ri­ja lė­mė, kad Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės ma­te­ria­li­nės ir dva­si­nės ver­ty­bės li­ko ana­pus mū­sų vals­ty­bės sie­nų. „Pa­žin­ti Uk­rai­nos is­to­ri­nio pa­vel­do klo­dus ir juos iš­sau­go­ti – ben­dras abie­jų ša­lių rei­ka­las“, – sa­kė į Po­do­lės Ka­me­ne­co mies­tą vy­kę mū­sų ra­jo­no de­le­ga­ci­jos na­riai.

Jo­li­ta ŽURAUSKIENĖ

Į spa­lio pra­džio­je Podo­lės Ka­me­ne­ce, Uk­rai­no­je, or­ga­ni­zuo­tas kon­fe­ren­ci­jas ir tarp­tau­ti­nį fes­ti­va­lį „Ter­ra He­roi­ca“ at­vy­ko Lie­tu­vos Res­pub­li­kos gar­bės kon­su­lai Uk­rai­no­je, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos am­ba­sa­dos Uk­rai­no­je di­plo­ma­tai, Uk­rai­no­je vei­kian­čių lie­tu­vių ben­dri­jų, ver­slo ir kul­tū­ros at­sto­vai. Jo­je da­ly­va­vo ir uk­mer­giš­kių de­le­ga­ci­ja: ta­ry­bos na­riai Val­das Pet­ro­nis ir Gin­ta­ras Ple­vo­kas, ver­sli­nin­kas Ri­mas Ro­mu­tis Če­pe­lio­nis.

G. Ple­vo­kas (kai­rė­je), R. R. Če­pe­lio­nis, LR am­ba­sa­do­rius Uk­rai­no­je A. Kum­ža, Po­do­lės Ka­me­ne­co mies­to ta­ry­bos sek­re­to­rius M. Ano­so­vas ir V. Pet­ro­nis tu­rė­jo apie ką pa­si­šne­kė­ti.
Au­to­rės nuotr.

Iš­nau­do­da­mi ga­li­my­bę mū­sų tau­toms ge­riau pa­žin­ti ben­drą is­to­ri­ją, uk­rai­nie­čiai or­ga­ni­za­vo daug ren­gi­nių. Ka­dan­gi Po­do­lės Ka­me­ne­co mies­tas – vie­nas se­niau­sių ir gau­siau­siai tu­ris­tų lan­ko­mų Uk­rai­nos mies­tų, o jo se­na­mies­tis pre­ten­duo­ja į Pa­sau­lio pa­vel­do są­ra­šą, to­dėl ypa­tin­gą dė­me­sį jie ski­ria ar­chi­tek­tū­ros pa­min­klų res­tau­ra­ci­jai, at­sta­ty­mui ir tu­riz­mo pri­tai­ky­mui.

Mies­to ro­tu­šė­je vy­ku­sio­je ap­skri­to­jo sta­lo dis­ku­si­jo­je „Uk­rai­nos ir Lie­tu­vos is­to­ri­nio pa­vel­do iš­sau­go­ji­mas“ pir­mi­nin­ka­vo LR am­ba­sa­do­rius Uk­rai­no­je Al­gir­das Kum­ža ir Po­do­lės Ka­me­ne­co mies­to ta­ry­bos sek­re­to­rius Mi­chai­las Ano­so­vas. Jo­je pa­si­sa­kė Uk­rai­nos bei Lie­tu­vos is­to­ri­kai, pa­min­klo­sau­gi­nin­kai, dis­ku­ta­vo ir mū­sų ra­jo­no de­le­ga­ci­jos na­riai.

Uk­rai­nie­čiai pa­si­džiau­gė sa­vo at­lik­tais dar­bais ir pa­ska­ti­no ver­sli­nin­kus im­tis nau­jų pro­jek­tų, ku­rie pri­trauk­tų kuo dau­giau mies­to sve­čių. In­ves­tuo­to­jų lau­kia se­no­sios ka­rei­vi­nės, bu­vu­si alaus ga­myk­la, ki­ti ob­jek­tai.

Nu­spręs­ta ki­tą­met su­reng­ti tarp­tau­ti­nę is­to­ri­kų kon­fe­ren­ci­ją, reng­ti dvi­ša­lius se­mi­na­rus, kon­fe­ren­ci­jas is­to­ri­jos klau­si­mais, ska­tin­ti glau­des­nį mu­zie­jų ben­dra­dar­bia­vi­mą, po­pu­lia­rin­ti is­to­ri­nį pa­vel­dą.

Ne­men­ką pėd­sa­ką Po­do­lės Ka­me­ne­ce pa­li­ko Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės (LDK) val­do­vai. Kalbė­da­mi apie šį lai­ko­tar­pį Uk­rai­nos is­to­ri­kai pa­brė­žia, kad lie­tu­viai pa­si­žy­mė­jo to­le­ran­ci­ja ir pa­gar­ba se­no­sioms vie­ti­nėms tra­di­ci­joms, skir­tin­gai nuo Uk­rai­ną anks­čiau val­džiu­sios Auk­so or­dos ar vė­liau ją pe­rė­mu­sios Len­ki­jos Ka­ra­lys­tės.

Mies­to įkū­rė­jais lai­ko­mi LDK ku­ni­gaikš­čiai Ka­ri­jo­tai­čiai, ku­rių gi­mi­nė gy­va­vo XIV am­žiaus pa­bai­go­je – XV am­žiaus pra­džio­je. LDK Ge­di­mi­no sū­nus Ka­ri­jo­tas, kaip spė­ja­ma, 1363 me­tais vy­ku­sia­me Mė­ly­nų­jų Van­de­nų mū­šy­je pa­dė­jo Al­gir­dui nu­ga­lė­ti Auk­so or­dos ka­riuo­me­nę ir už tai ga­vo val­dy­ti Po­do­lę tarp Dniest­ro ir Dniep­ro. Ka­ri­jo­tai­čiai Po­do­lę val­dė vai­va­dų tei­sė­mis, gy­nė ją nuo mon­go­lų to­to­rių ant­puo­lių, sta­tė pi­lis ir mies­tus. Da­bar­ti­nė mies­to val­džia bu­vo nu­spren­du­si jau šiais me­tais pa­sta­ty­ti pa­min­klą Ka­ri­jo­tai­čiams, ta­čiau ko­ją pa­ki­šo fi­nan­si­nė kri­zė.

Į penk­tus me­tus or­ga­ni­zuo­ja­mą tarp­tau­ti­nį ka­ri­nį-is­to­ri­nį fes­ti­va­lį „Ter­ra He­roi­ca“ su­si­rin­ko ka­ro klu­bai iš Uk­rai­nos, Ru­si­jos, Bal­ta­ru­si­jos, Len­ki­jos, Če­ki­jos, Veng­ri­jos. Po­do­lės Ka­me­ne­co šven­tė­je pra­ban­giais vi­du­ram­žių is­to­ri­niais rū­bais bu­vo ap­si­rė­dę ne tik jų mies­to ta­ry­bos na­riai, bet ir me­ras.

Lie­tu­vių tau­ti­niais rū­bais pa­si­puo­šė ir uk­mer­giš­kių de­le­ga­ci­ja. Šven­tės da­ly­viai ža­vė­jo­si ka­zo­kų, hu­sa­rų, šau­lių ap­ran­ga. Įvai­riuo­se se­na­mies­čio aikš­tė­se ai­dė­jo šū­viai, žvan­gė­jo gin­klai, griau­dė­jo pa­tran­kos, ne­ti­lo dūd­mai­šių, va­ri­nių triū­bų, būg­nų gar­sai. Mies­te šur­mu­lia­vo vie­ti­nių ama­ti­nin­kų mu­gės.

Fes­ti­va­lio sve­čiai ste­bė­jo ka­ri­nių sto­vyk­lų gy­ve­ni­mą, ka­ri­nį pa­ra­dą ir ins­ce­ni­zuo­tą mū­šį, ku­ria­me ko­vė­si ka­zo­kų ka­riuo­me­nė, re­mia­ma Mask­vos muš­kie­ti­nin­kų, ne­di­de­lis bū­rys len­kų ir to­to­rių, Če­ki­jos muš­kie­ti­nin­kai. Da­bar­ti­nė kar­ta ren­gi­nių me­tu tu­rė­jo pui­kią ga­li­my­bę su­si­pa­žin­ti su sa­vo mies­to is­to­ri­ja. Vi­du­ram­žių pi­lies fo­ne vy­ko spek­tak­liai, ne­trū­ko ir ki­tų pra­mo­gų. Se­na­mies­ty­je kon­cer­ta­vo „Eu­ro­vi­zi­jos“ dai­nų kon­kur­so nu­ga­lė­to­ja Rus­la­na, vie­ti­niai fol­klo­ro ko­lek­ty­vai, vy­ko se­no­vi­nių šo­kių pa­mo­kos.