Šią savaitę posėdžiavusi Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nutarė neišduoti šilumos tiekimo licencijos savivaldybės įmonei UAB „Ukmergės šiluma“.
Komisija, atsižvelgdama į tai, kad šiuo metu vyksta teisminiai ginčai tarp Ukmergės rajono savivaldybės ir šilumos nuomininko, bei į tai, kad rajone paskelbta ekstremali situacija, konstatavo: Ukmergės ūkyje susidariusi teisiškai neapibrėžta padėtis.
Komisijos narių nuomone, esant tokioms aplinkybėms negalima išduoti ar atsisakyti išduoti licenciją UAB „Ukmergės šiluma“ ar bet kuriam kitam asmeniui. Nutarta laukti, kol mūsų šalies teismai priims galutinius sprendimus su šiuo klausimu susijusiose civilinėse ir administracinėse bylose.
Komisija nutarė nedelsiant atnaujinti klausimo dėl licencijos suteikimo Ukmergės rajono savivaldybės rekomenduotam ūkio subjektui svarstymą pasibaigus ar iš esmės pasikeitus anksčiau nurodytoms aplinkybėms.
Tuo tarpu rajono vadovai ekstremalios situacijos atšaukti neketina ir sako, kad ji tęsis tol, kol savivaldybei nebus suteikta licencija.
Antradienio vakare Seimo narių svarstymui buvo pateikta Seimo rezoliucija „Dėl šilumos ūkio problemų Ukmergės savivaldybėje“. Grupės teikėjo vardu kolegoms ją pristatė Seimo narys Julius Veselka.
Iš 65 balsavime dalyvavusių Seimo narių už – balsavo 29, prieš – 5, susilaikė 31. Mūsų rajono savivaldybės poziciją palaikanti rezoliucija be pataisų priimta nebuvo. Iki lapkričio 4 d. Seimo svarstymui bus pateikta redaguota rezoliucija.
UŽ inf.
Seimo rezoliucijos „Dėl šilumos ūkio problemų Ukmergės
savivaldybėje“ projektas Nr. XIP-2517 (pateikimas, svarstymas
ir priėmimas)
Pagrindinės darbotvarkės liko vienintelis klausimas – Seimo
rezoliucijos „Dėl šilumos ūkio problemų Ukmergės
savivaldybėje“ projektas Nr. XIP-2517. Grupės teikėjų vardu –
J. Veselka. Prašau.
J. VESELKA (TTF). Labas vakaras, gerbiamieji Seimo nariai, mes
teikiame rezoliuciją „Dėl šilumos ūkio problemų Ukmergės
savivaldybėje“.
Turbūt konstatuojamąją dalį visi skaitėte, todėl norėčiau
taip pradėti. Gerbiamieji kolegos, pagalvokime, kodėl mūsų
reitingas pats žemiausias iš visų politinių struktūrų? Man
atrodo, viena tokių pagrindinių priežasčių yra ta, kad mes savo
noru prisiėmėme galimybę tapti valdininkų aukomis arba
atpirkimo ožiais.
Kaip įprasta mūsų valdininkija pamėgo nežiūrėti į įstatymo
turinį, o ieškoti minimum kokių kabliukų ir po to nepriimti
to, ką pats įstatymo turinys juos įsipareigoja, o visada versti
kaltę, kad įstatymas netobulas. Ir Seimo nariai, kaip įprasta,
tuoj puola tobulinti įstatymą, neįsigilinę, ar iš tikrųjų to
reikia. Tada, atrodo, štai Seime yra vieninteliai blogiečiai,
kurie priima netobulus įstatymus, todėl kyla konfliktų. Tai
štai labai aiškus pavyzdys dėl Ukmergės savivaldybės veiksmų.
Šita savivaldybės taryba balandžio 20 d., remdamasi eksperto
išvadomis, kur buvo nurodyta, kad buvo šiurkštūs sutarties dėl
nuomos pažeidimai, trys, priėmė nutarimą vienpusiškai
atšaukti nuomos sutartį. Po to buvo kreiptasi į apylinkės
teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo. Seimas priėmė
šitą nutartį, su antstolių pagalba ši nutartis buvo įvykdyta,
ir tai buvo padaryta gegužės 31 d., buvo birželis, liepa,
rugpjūtis, rugsėjis, kai iš esmės nuomininkas neturėjo nei
savivaldybės rekomendacijos turėti licenciją, nei visų
turtinių galimybių vykdyti licencijuojama veikla numatytą
veiklą.
Viena, ką Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnis nurodo, kad šiuo
atveju yra penkių dienų perspėjimas ir po to licencijos
sustabdymas. Kainų ir energetikos komisija visų tų veiksmų
neatliko. Net spalio 4 d., kai jau prasidėjo įvykiai, ir tai buvo
numačiusi dar nepriimti sprendimų iki spalio 11 d… Kitaip
sakant, visi tie konfliktai prasidėjo tik dėl to, kad Kainų ir
energetikos komisija, turėdama aiškius teismų sprendimus,
tris mėnesius nevykdė to, kas jai pavesta Šilumos ūkio įstatymu.
Ir iš to prasidėjo tas konfliktas. Dar daugiau, ji net kreipėsi į
prokuratūrą gindama būtent privatų interesą. Prokurorai net
ir tie pareiškė, kad tai yra dviejų subjektų teisminis ginčas ir
prokuratūra negali priimti sprendimo šiais klausimais.
Po to prasidėjo dar toliau. Ji toliau nepriima įstatymo. Kai
energetikos inspektorius rugsėjo 8 d. perspėjo, Kainų ir
energetikos komisija, kad gali kilti… nepatenkintas viešasis
interesas ir gali negauti Ukmergės šilumos vartotojai
šilumos, ir pabrėžė visais akcentais, kad yra galimybė įtarti,
kad ginamas privatus interesas, tai po to energetikos
ministras duoda papeikimą Energetikos komisijos
pirmininkui, kodėl jis tokį dalyką išdrįso pasakyti, nors jo
pareiga yra perspėti, kad būtų laiku pradėtas šildymas.
Energetikos inspekcijos viršininkas gauna papeikimą, skubiai
energetikos ministras keičia konkurso sąlygas dėl naujo
Energetikos inspekcijos inspektoriaus… pirmininko rinkimų:
anksčiau buvo trejų arba penkerių metų patyrimas energetikos
sferose, po to jis keičia tik į trejus ir infrastruktūros
sferose, jau energetikos patirties nebereikia. Toliau
prasideda Vyriausybės įvairūs posėdžiai, teisingumo
ministro, premjero gąsdinimai, kad savivaldybei teks mokėti
nuo kelių iki 32 mln. skolų, nors niekas nesigilina, o kaip patys
argumentai, kodėl nutraukiama sutartis. Politikams šito
nereikia, vykdomajai valdžiai, aš negaliu pasakyti apie Seimą,
nes rezoliucija dar yra, – niekam nereikia. Pradeda spaudimą.
Dabar, gerbiamieji, noriu jums palyginimą duoti, kad būtų
labai aišku, kad Ukmergės savivaldybė nieko kito nedarė, tik
sekė šios buvusios Seimo daugumos ir jos Vyriausybės pėdomis.
Štai duodu jums. 2009 m. rugsėjo 4 d. Seimas balsų dauguma
balsavo už LEO LT likvidavimą. Palyginu: balandžio 20 d.
Ukmergės taryba balsų dauguma balsavo už sutarties su
privatininku nutraukimą. Vienas ir vienas. Toliau, 2009 m.
lapkričio 25 d. Vyriausybė priima nutarimą pritarti LEO LT, AB
panaikinimui ir nacionalinio investuotojo sukūrimo
sutarčių nutraukimo sutarties projektas, ką ir darė Ukmergės
savivaldybė.
Toliau, 2009 m. gruodžio 4 d. energetikos ministras ir „NDX
energija“ pasirašo susitarimą dėl AB LEO, LT likvidavimo su
sąlyga, kad bus „NDX energijai“ išmokėta 680 mln. Lt. Kažkodėl
jokio triukšmo, kad tokią didelę sumą reikia privatininkui
išmokėti, nebuvo. Ir aš tikrai balsavau, palaikiau, nes
energetika, tarp jų ir šilumos ūkis, tikrai turi priklausyti
valstybei ir savivaldybėms, nes kitokios… Tik pelno augimas ir
visokie kitokie dalykai.
Gerbiamieji kolegos, manau, kad ši rezoliucija ir Ukmergės
savivaldybės sprendimai tik atspindi tai, ką padarė Seimas ir
Vyriausybė su LEO LT, ir manyčiau, kad šiai rezoliucijai
reikėtų pritarti, nes mes čia iš tikrųjų, taip sakant, tik
pareikalaujame iš Kainų ir energetikos komisijos, kad
įvykdytų tai, ką numato jos įstatymai, ir neplėstų konflikto per
visą Lietuvą, ir nepaverstų jo jau politiniu konfliktu.
PIRMININKAS. Dėkoju už pranešimą. Labai daug klausiančių yra. E.
Jonyla pirmasis.
E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis
kolega, kiek aš suprantu, tai norima pasakyti, kad Ukmergės
taryba lyg ir stovi nuošalyje, ji jokios atsakomybės neturi.
Bet aš suprantu, kad be savivaldybės tarybos net ir koncesijos
pagrindu negalėjo ateiti, sakykime, ši įmonė. Aš kiek žinau,
dabar 45 % visų centralizuotų šilumos tiekimo įmonių valdo
privataus kapitalo bendrovės ir 55 % – savivaldybės. Mes
šiandien nagrinėjam Ukmergės. Kiek dar tokių panašių
savivaldybių yra, gal pasakysite? Ir aš užteks šios
rezoliucijos mums? Ačiū.
J. VESELKA (TTF). Aš tiksliai pasakyti negaliu, bet jūs pats
sakėte, kad maždaug 45 jau yra privataus kapitalo, bet skaičiaus
negaliu. Aš tik žinau: Druskininkai, Prienai, kur yra beveik tas
pats valdytojas, ir ten tos pačios bėdos yra visos, todėl
negaliu. O ar užteks tos rezoliucijos? Aš manau, kad
valdantieji balsuos prieš, nes iš tikrųjų ši rezoliucija yra
pavojinga tuo, kad ir daugiau savivaldybių norės pačios
valdyti savo šilumos tinklus. Paaiškinsiu kodėl. Jūs
žinokite, kad, esant tam tikrai žmonių pajamų ribai,
kompensacija už šildymą 100 % kompensuojama iš savivaldybių
biudžetų, valstybės… Tai pasakykite – savivaldybė aiškiai
suinteresuota, kad būtų mažesnės išmokos, privatininkas
suinteresuotas, kad kuo didesnės, nes tada didesnės
kompensacijos iš valstybės mokamos. Todėl ir pavojinga ta
rezoliucija, kad tai duos stimulą savivaldybėms perimti, kaip
mes elektrą perėmėm, šilumos ūkio valdymą, ir tai bus tikrai
viešojo intereso gynimas ir atstovavimas.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, kad jūs taip
būtumėt kovojęs tuo metu, kai ukmergiškiai pardavinėjo
šilumos tinklus, tada gal būtų ir pats laikas…
J. VESELKA (TTF). Nepardavė…
E. PUPINIS (TS-LKDF). Na, išnuomojo ar panašiai, atidavė. Iš
tikrųjų tuo metu Utenoj mane kvailiu vadino, kad nemokam
ūkininkauti, ir žiūrėkite, kaip sprendžia klausimus ir
ukmergiškiai, ir aplinkiniai, atiduodami į privačias rankas tą
visą šilumos ūkį, bet klausimas apie kitką. Ar nemanote, kad iš
tikrųjų sukuriate blogą precedentą? Ar jūs galvojate, kad
jeigu verslas padarė investicijas ir paėmė paskolas toms
investicijoms, tai jis iš tikrųjų išeis be jokių skrupulų? Na,
taip nebūna. Vis tiek kažkas turės atlyginti. Ar nemanote, kad
toks padarytas triukšmas, kai savivaldybė, tie patys vadovai
nori išplaukti švarūs prieš savivaldybių rinkimus, padaryti
triukšmelį, kad laimėtų rinkimus, ir parodyti, kokie čia vis
blogi, o mes už jus kovojam… Iš tikrųjų ar tai nėra politinis
šou?
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis Seimo nary, aš iš pradžių taip pat
gana skeptiškai žiūrėjau ir galvojau, kad iš tikrųjų tai daugiau
su savivaldybių tarybų rinkimais, bet kai įsigilinau į tuos
argumentus, kurie pateikti, tai man keistai atrodo jūsų
pozicija. Tegu sutarties… nuomininkas daro, ką nori, nes ten
yra, aš dar pabrėžiu, trys pažeidimai, dideli pažeidimai, ir,
kaip įprasta, ten kompanijų prikurta ar dvidešimt, kai buvo
sudaryta iš esmės tik su dviem kompanijom, turtas įkeistas be
susitarimo, aiškiai matyti, kaip kainodara dirbtinai buvo
prašoma didelė. Trys. Tai jūs norite, kad savivaldybė nieko
nedarytų, lauktų sutarties, o tie darytų, ką nori? Tai man,
konservatoriai, jūsų tokia pozicija… Na, bet jūs iš Kauno, aš
suprantu, specifinis miestas. Aš dar kartą pabrėžiu… Net jeigu,
kaip jūs sakote, reikės sumokėti savivaldybei, tai jūs
sumokėjote 680 mln. „NDX energijai“, kuri iš viso šito pirkimo
ir pardavimo išlošė daugiau kaip 1 mlrd. Lt, nieko nedarydama
ir dar skolų palikdama, o Ukmergės savivaldybė išdrįso to
neleisti daryti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausia S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis
Juliau, sakykite, ar ta rezoliucija šiandien yra pakankama, ar
nepakankama. Dabar mes čia galėsime visi svarstyti, bet mes
negalime palikti nežinioje tiek tų verslininkų, kurie
šiandien kovoja dėl to, ką jie ten turėjo… ar įsigijo
koncesininkai. Mes negalime pamiršti tų žmonių. Ne jūs šiandien
tribūnoje turėtumėte stovėti ir kalbėti, bet Kainų ir
energetikos komisijos vadas turėtų atsakyti visiems Seimo
nariams į klausimus, nes aš manau, kad visose savivaldybėse, ką
jūs dabar minite, gali pasipilti ta nepatenkintų banga. Bet
mes to neužkirsime, rezoliucijos tos nepakaks, Juliau.
Reikėtų atsakyti tiems žmonėms, kurie turi daryti tą
stebėseną, apie ką jūs dabar kalbate, patvirtinti arba
paneigti tuos visus faktus, ar įmonė iš tikrųjų taip elgiasi.
Jeigu taip elgiasi, iš tikrųjų jie negali taip elgtis ir privalo
atsakyti už savo veiksmus.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis kolega, jokios rezoliucijos mes
nebūtume rengę, jeigu Vyriausybė ir jos atstovai nebūtų
vienpusiškai kaltinę savivaldybės. Jeigu nebūtų ši
kampanija prasidėjusi, o būtų viskas padaryta, kaip ir turi
būti, tai yra teismų problema, ir būtų Kainų ir energetikos
komisija laiku sustabdžiusi licenciją, kol bus išspręstas šis
ginčas, jokių problemų, jokių rezoliucijų nebūtų. Bet mes
norime pamatyti Seimo požiūrį. Vyriausybė aiškiai, per
daugumą tų išsakė, kad ji daugiau palaiko privatų
investuotoją, kalbėdama, dengdama, kad teisingumo, prieš
monopolizmą… O mes norime sužinoti Seimo poziciją.
PIRMININKAS. Klausia M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke.
Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų aš visiškai pritariu tai
rezoliucijos daliai, kur yra kalbama, kad aukšti valstybės
pareigūnai pasisakydami negali daryti jokios įtakos teismų
sprendimams. Čia iš tikrųjų yra didelių pažeidimų, mano
supratimu. Tai rezoliucijoje yra teisingai pažymėta. Iš to
išplaukia kitas klausimas.
Be abejo, jums turbūt teko gilintis ar klausti Valstybinės kainų
ir energetikos kontrolės komisijos, kodėl būtent ši
institucija užėmė tokią poziciją. Ar tai buvo spaudimas iš
Vyriausybės, sakykim, Energetikos ministerijos, iš premjero
komandos, gal buvo daromos ir kokios kitos įtakos, kad užėmė
tokią poziciją, kaip ir, na, nieko nedaryti. Dėkoju už
atsakymą.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis kolega, galiu pasakyti, kad
maždaug iki rugsėjo pabaigos, iš tikrųjų, mano žiniomis, jokia
kitokia vyriausybinė institucija ar Vyriausybė nedarė
niekam spaudimo, nes prasidėjo balandžio mėnesį, gegužės
mėnesį buvo priimami sprendimai, teismo sprendimai. Birželis,
liepa, rugpjūtis ir pusę rugsėjo tikrai politiniu lygmeniu
jokio kalbėjimo nebuvo, buvo maždaug tokia pozicija, kad tai
yra teismų klausimas, ir viskas. Ir per tuos 3,5 mėnesių Kainų
energetikos komisija savarankiškai nepriėmė sprendimų,
motyvuodama tuo, kad yra įtarimų, kad savivaldybė neteisėtai
elgiasi. Bet, kaip žinote, pagal Šilumos įstatymą vertinti
savivaldybės veiksmų Kainų energetikos komisija neturi,
turi vykdyti tik siauras, energetikos įstatymais (…), tarp jų ir
Šilumos, nuostatas. O ji suabejojo, todėl nepriėmė. Negali
taip būti. Gal mes čia, Seime, čia visko… bet jos funkcija yra
visiškai kitokia. Įstatyme yra… O įstatyme dvi pagrindinės
nuostatos – turi būti savivaldybės pritarimas. Rezoliucija,
panaikindama sutartį licencijai, jį panaikino ir turto
nebevaldė… Viskas. Kainų ir energetikos komisijos įtarimai,
kur kas, kaip galvoja, – ne jos kompetencija. O ji taip nedarė,
todėl sąmoningai nedarė, nes sugalvojo, kad gali būti. Ir aš
galvoju, visko gali būti.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausimas. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Ačiū,
gerbiamasis pranešėjau už išsamų pristatymą ir įdomius
atsakymus į klausimus. Aš norėčiau paklausti jūsų, kaip jūs
manote, kodėl valdančiosios daugumos, ypač Krikščionių
demokratų- konservatorių frakcijos žmonės, taip bijo paremti
šį teisingą sprendimą. Ir aš sakau, kad bijo, galvodamas ir apie
tai, kad buvo nepriimtos kolegos (…) J. Ramono pataisos dėl
įstatymų pakeitimo, kur buvo argumentuota, lyg ir dar trūksta
licencijos neišduoti… Tai kur čia gali būti šuo pakastas, nes
jūs labai gražiai pasakėte, kad beveik 690 mln. buvo laisvai…
J. VESELKA (TTF). 680 mln.
J. OLEKAS (LSDPF). 680 mln. buvo laisvai išmokėti ir labai
pasigirta, kaip gerai padaryta, o dabar gąsdinama
atvirkščiai, kad, perėmus savivaldybei, reikės savivaldybei
mokėti baudas.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis kolega, visokių įtarimų yra.
Manau, vienas iš tų – visgi energetika, elektros ūkis yra didelis
kąsnis. O Ukmergės savivaldybės konservatoriai niekaip įkąsti
negali, niekaip negali įkąsti, kad ir kaip stengtųsi, niekaip.
Gal todėl. Bet aš manau, daugiau tikėsiu, kad jie labai patikėjo
ta laisvos rinkos ideologija, nors konservatoriams tai
neturėtų būti būtinga. Jie galvoja, kad komunizmo
nepasisekė pastatyti, bet pagal tuos pačius lozungus tiktai
apie privatininką galvojant galima kapitalizmo šviesų
rytojų pastatyti. Ir aš daugiau norėčiau tikėti, kad jie ne dėl
kokių nors tokių, o tikrai yra ideologijos aukos, o tai dažnai
būna. Žmonėms, kuriems nepakankam makroekonominio mąstymo ir
to makropolitinio suvokimo, kas iš tikrųjų vyksta pasaulyje,
pridaro labai didelių klaidų. Dauguma mūsų čia kaltino
visokiom korupcijom ir taip toliau, aš suabejočiau, kad tiek daug
mūsų valstybėje, bet… Mes arba į vienos ideologijos
kraštutinumus metamės, arba į kitos, o nei tokia, nei tokia
absoliuti ideologija nieko neduoda. Pragmatizmas – štai kas
veda tautas į pažangą.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus, kadangi
atsakymų laikas baigėsi. Yra trys Seimo nariai, kurie yra
užsirašę kalbėti diskusijoje, ir tas užsirašymas čia ne dėl
motyvų, bet dėl dalyvavimo diskusijoje. Čia techninis
sutrikimas buvo, kai vieni užsirašė vienoje pusėje lentelės,
kiti kitoje. Taigi J. Olekas gali kalbėti pirmas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke.
Gerbiamieji ištikimieji kolegos, kurie likote šį vėlyvą
vakarą. Noriu pakviesti pritarti šiai pateiktai kolegų
rezoliucijai. Man teko keletą kartų lankytis Ukmergėje,
susitikti su jos gyventojais, su rajono vadovais ir matyti,
kaip nepavydėtinoje situacijoje atsidūrė žmonės, kai už
lango beveik kiekvieną rytą mes pasirinkame su balsva šalna.
Taip, Ukmergės savivaldybė buvo viena iš tų, kuri prieš keletą
metų eksperimentavo ir patikėjo tais lozungais, kad atėjęs
privatininkas padarys geriau, kad investuos daugiau, kad
sumažins šilumos kainas, renovuos patį ūkį. Tačiau per tuos
metus, kuriuos Ukmergės šilumos ūkį išsinuomojo ir valdė
energija, miesto energija, išryškėjo faktų, kad vis dėlto šiai
privačiai kompanijai pelnas buvo svarbiau nei vykdyti
įsipareigojimus.
Mano kolega, pristatęs rezoliuciją, jau minėjo, kad daug tos
pasirašytos sutarties tarp savivaldybės ir privatus
investuotojo nuostatų yra pažeistų. Tai ir viena aukščiausių
kainų, tai ir turto įkeitimas, įvairios kompanijos, ir kiti
dalykai. Ir atrodo, kad Ukmergės savivaldybės sprendimas
atsisakyti sutarties ir perimti toliau šilumos tiekimą į
savo rankas, sumokant už tam tikrus įsipareigojimus, kuriuos
kelia privatus investuotojas… Kaip buvo pristatyta pateikiant
rezoliuciją, viskas, atrodė, vyksta gana civilizuotu būdu.
Ūkinius ginčus tarp savivaldybės ir privataus investuotojo
sprendžia teismas, vienas priimdamas vieną sprendimą, kitas
kitą, bet tie klausimai sprendžiami.
Deja, didžiausia kliūtis normaliam šilumos tiekimui šiuo
šaltuoju metų laiku yra valstybinių institucijų pozicija.
Ir, kaip kolega minėjo, ne formalių sprendimų priėmimas, bet
personalinių pozicijų dėstymas – ar tai būtų Ministro
Pirmininko pagrasinimai, kad išaugs kaina ir ką čia daro meras,
ar tai būtų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės
komisijos pirmininkės pasisakymai. Todėl manau, kad ši mūsų
kolegų teikiama rezoliucija yra labai laiku, nes dar ir
šiandien visi klausimai nėra išspręsti. Ir jeigu mes, Seimas,
sugebėtume bendromis pastangomis pasakyti, kad, mielieji
valstybės tarnautojai, kad ir kokias pozicijas užimate,
nepradėkite dėstyti savo nuostatų ir personalinių
pozicijų, o priimkite tuos sprendimus, kurių reikia… Buvo
pasakyta, kad trūksta sprendimo patikslinimo įstatyme, kad
atseit licencijos neišdavimą reikia kaip nors apiforminti. Tai
kolegos pasiūlė sprendimą. Deja, gerbiamieji kolegos
krikščionių demokratų pusėje, jūs su tuo sprendimu
nesutikimo. Tai pasirodo, kad ne čia šuo pakastas. Yra kažkokių
kitų nusistatymų, jūsų baimė, kad savivaldybės funkcija,
kurią jai privalu atlikti – šilumos tiekimo savo
savivaldybės teritorijoje, nebūtų pasekta galbūt ir kitose
savivaldybėse. Kas galėtų tą paneigti? Todėl manau, kad
šiandieninės rezoliucijos priėmimas yra tam tikras lakmuso
popierėlis. Ar jūs norite, kad savivalda būtų savivalda, kad
žmonės, išrinkę savo pažįstamus tos savivaldybės gyventojus,
juos padarę pareigūnais ir atsakingais už klausimų sprendimą,
ir būtų atsakingi? Todėl tiesiog kreipiuosi dabar į dėl kažko
tarpusavyje besitariančią didžiąją mūsų Seimo frakciją.
Įsiklausykite į kolegų žodžius, įsiklausykite į tą
situaciją, kuri susidarė Ukmergėje, ir paremkite kolegų
pateiktą rezoliucijos projektą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu kalbėti V. P. Andriukaitį. Jums taip pat
skiriama iki 5 min.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke,
gerbiamoji Seimo Pirmininke! Gerbiamoji Seimo Pirmininke, aš
noriu kreiptis ir į jus. Išties svarstant šią rezoliuciją, man
kilo toks keistas klausimas, kad 20-aisiais nepriklausomybės
metais mes turime įdomią situaciją, kai savivaldybėje
paskelbta ekstremali padėtis. Kada savivaldybėje paskelbta
ekstremali padėtis, aš manau, kad Vyriausybės nariai, bent
kažkas turėjo aplankyti savivaldybę, susitikti su 20 tūkst.
gyventojų, kurių situacija labai sudėtinga. Gerbiamasis A.
Kubilius net kaip premjeras neparodė susirūpinimo
nuvažiuoti ir pasikalbėti su savivaldybės taryba, su
savivaldybės žmonėmis, išsiaiškinti situaciją de facto. Aš
nežinau, gal čia toks stilius arba tokia mada, praūžė audra, mes
nekreipiame dėmesio. Savivaldybėje ekstremali padėtis –
nekreipiame dėmesio. Aš neįsivaizduoju, tarkim, 1990–1992 m. ar
būtų ramiai šita situacija toleruojama. Ir kitais metais juo
labiau.
Dabar pažiūrėkite – Valstybinė energetikos inspekcija prie
Energetikos ministerijos, prie ministro Arvydo Sekmoko
vadovaujamos ministerijos rugsėjo 8 d. rašo raštą Dianai
Korsakaitei, pačiam energetikos ministrui A. Sekmokui, ir rašo
(suprantama) šilumos tiekėjų asociacijos prezidentui. Ir štai
kokia yra laikinai einančio viršininko pareigas Vytauto
Miškinio pozicija. Mūsų nuomone, yra netoleruotina, kad
valstybės institucija, dangstydamasi formaliais pretekstais,
akivaizdžiai ėmė ginti ne vartotojų interesus, kaip to
reikalauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis,
Energetikos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, bet verslo grupuočių
interesus. Vien palyginus panašaus dydžio Utenos miesto
šilumos šaltinius ir tinklus eksploatuojančios UAB „Utenos
šilumos tinklai“ be nuomos ir tarpininkų teikiamos šilumos
kainos matyti, kad UAB „E energija“ teikiamos šilumos kaina yra
beveik 2 kartus didesnė. Tai matyti ir iš Šilumos tiekėjų
asociacijos duomenų, ir t. t. Ir po to pateikia, kad sudėtingai…
Dar vienas dalykas – ta UAB „E energija“ yra holdingo bendrovė.
Įsivaizduokite, susiformavusi holdingo bendrovė, kuri,
sujungusi daugelį įmonių, gali daryti ką nori, netgi
Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje, turėdama savo
įmones, ji gali permesti kapitalą iš vienur į kitur. Ir „Utenos
tinklai“ esant tokiai situacijai nesulaukia jokių
investicijų. Yra padaryta analizė.
Akivaizdu, kad mes turime sugrįžti prie kardinalaus klausimo –
šilumos įmonių sugrąžinimo savivaldybėms nuosavybės teise
ir uždrausti šitas nuomas ir koncesijas, nes tai yra
katastrofiški padariniai. Pažiūrėkite, kas darosi Vilniuje,
diskusijose su šilumos tinklų nuomotojais Vilniuje. Kokios
sudėtingos diskusijos. Čia iš viso yra kompleksas problemų
Vilniaus mieste. Utenoje mažesnės problemos. Štai mes turime
pirmą akivaizdų precedentą, kai savivaldybės taryba
išdrįsta, pasiremdama teisiniais ir ekonominiais
argumentais, nutraukti sutartį. Ir šiuo atveju nei Seimas, nei
Vyriausybė į tai nereaguoja. Negana to, Vyriausybės
atstovai, vykstant teisminiam ginčui, jau iš anksto užima
poziciją, palankesnę nuomotojui, o ne savivaldybės
teritorijoje esantiems gyventojams. Tokia pozicija taip pat
yra akivaizdi tendencija daryti įtaką teismų sprendimams.
Aš manau ir esu įsitikinęs, kad rezoliuciją mums būtina
priimti, ir kuo skubiau. Paraginčiau visus Seimo narius, kurie
dalyvauja šiame vakariniame posėdyje, tai daryti, taip pat
įsiklausyti į Valstybinės energetikos inspekcijos
išdėstytus motyvus, kurie yra ne politiniai motyvai. Tai yra
prie A. Sekmoko vadovaujamos ministerijos institucija. Šiuo
atveju visiškai akivaizdu, kad mes turime paskubėti daryti
šiuos žingsnius ir priversti Kainų ir energetikos kontrolės
komisiją kuo greičiau priimti sprendimą, kad būtų galima
išspręsti šitą siaubingą, gyventojus slegiančią problemą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinis kalbėtojas – J. Šimėnas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Plungėje karas, o kai karas, tai kažkas
pralaimi. O daugiausia karo… Atsiprašau, pasakysiu ir apie
Plungę. Ukmergėje karas, o kai karas, tai pralaimi abi pusės,
viena kitą sumuša ir vis tiek reikia eiti prie taikos ir ieškoti
rezultato. Šiaip manau, kad Ukmergėje yra tokia situacija –
pats muša, pats rėkia. Argumentas toks, kad savivaldybė,
nutraukusi sutartį, pati nieko nepasiūlė, pati naudos tą patį
kurą ir pati pardavinės šilumą už tą pačią kainą. Taigi jūsų
rezoliucijos siūlymas iš tikrųjų nieko neduoda. Kainų
komisija dar kartą pažiūrės, įvertins ir t. t. Esminės
problemos niekaip nesprendžia. Ar gali būti kitaip? Be abejo,
gali būti kitaip ir kolegos pasakė – Molėtai, Utena, Varėna,
šiemet jau ir Radviliškis, kuris ką tik pasistatė naują
katilinę, pati savivaldybė priėmė sprendimą. Ta pati
situacija Prienuose, kuriems šilumą tiekia ta pati „E
energija“ už brangiausią kainą. Bet kainą lemia, jūs patys
žinote, dujos, dujų kaina. Nekeičiant kuro, nedarant kuro
konversijos, nieko nelaimėsi. Reikia sprendimą daryti iš
esmės.
Sakote, jeigu viskas būtų savivaldybės rankose, labai gerai.
Štai aš noriu pasakyti apie Plungės atvejį. Plungėje šilumą
gamina privatus gamintojas, jis gamina už 10 ct ir parduoda už
10 ct „Plungės šilumos tinklams“. „Plungės šilumos tinklai“
gyventojams parduoda už 23,5 ct. Kas kaltas, privatininkas ar
savivaldybės įmonė šiuo atveju? Aš nenoriu supriešinti vienų
su kitais, bet aš manau, kad esminis klausimas būtų, jeigu
savivaldybė apsispręstų daryti kuro konversiją, ką padarė
Utena, ką padarė Molėtai, ir taip išspręstų visas problemas. O
šiandien šitame kare vieni kitiems išdaužys dantis, dar ką nors
tokio. Laimėtojų aš tikrai nematau.
Ką gi mes čia darome? Aš manau, mes imituojame, kad važiuoja
traukinys, o iš tikrųjų išėję mušame per bėgius, kad visi
girdėtų, lyg traukinys važiuotų. Mano nuomone, šita
rezoliucija iš esmės jokios problemos neišspręs, ir manau, kad
jos nereikia priimti.
PIRMININKAS. Diskusijos baigtos. Pereisime prie balsavimų.
Pirmasis balsavimas dėl to, ar priimsime rezoliuciją be
pataisų. Šis pasiūlymas negalės būti priimtas, jeigu tam
prieštaraus daugiau kaip trečdalis visų Seimo narių. Balsavimas
dėl to, ar priimsime rezoliuciją be pataisų. Prašom balsuoti.
Atsiprašau. Yra dar norinčių sakyti motyvus. Už motyvus
pirmasis sakys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke.
Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šita rezoliucija nėra apie
vieno šaltinio naudojimą šilumai gaminti ar kito. Mes
sveikiname biokuro atėjimą į šilumos ūkį, ir manau, kad jis
ateitų ir į Ukmergę, nes Ukmergės valdoma Šventupio katilinė
kūrenama biokuru ir ten yra gerokai mažesnė kaina. Deja, per tą
nuomos periodą privatus savininkas nieko nepadarė, kad
Ukmergė būtų perėjusi nuo dujų prie biokuro, ir dėl to kūrena.
Šioje rezoliucijoje mes dar kartą atkreipiame dėmesį, kad,
vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis,
šilumos ir karšto vandens tiekimą teisės aktų nustatyta tvarka
organizuoja savivaldybė. Tai yra jos priedermė. Ir prašome
aukštų valstybės pareigūnų savo pareiškimais nekaltinti
savivaldybės, negąsdinti gyventojų milijoninėmis baudomis
ir negąsdinti galimomis aukštomis kainomis. Taip pat siūlome
Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai kuo
skubiau priimti teisės aktų nustatytus sprendimus, kad
savivaldybės įmonė „Ukmergės šiluma“ galėtų be kokių nors
apribojimų tiekti šilumą. Vienas iš tų apribojimų neturint
licencijos įsigyti energijos šaltinį, t. y. pirkti, sudaryti
sutartis, dujų. Štai ko mes prašome.
Kas jus gąsdina, kad jūs negalite tokios rezoliucijos priimti?
Ateisite su siūlymais dėl biokuro ir kitais dalykais, mes juos
svarstysime, bet šiandien yra problema, kad ukmergiškiai
šaltomis rudens dienomis gautų šilumą. Todėl mes kviečiame
priimti šią rezoliuciją.
PIRMININKAS. Laikas baigėsi. Kalba E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gaila, aišku, ukmergiškių, kad jie tapo
politikų įrankiais, ir tokiu metu, žiemą, prieš savivaldos
rinkimus kažkas manipuliuoja. Manau, ukmergiškiai turėtų
atsiversti senas sutartis ir pasižiūrėti, kas gi jas
pasirašė. Iš tikrųjų tokias sutartis pasirašyti buvo
nusikaltimas. O didelės kainos ne tik šią žiemą. Ir praeitą
žiemą jų kainos buvo didelės ir tikrai kur kas didesnės negu
Utenoje. Ir dar praeitą žiemą taip pat buvo. Tad kodėl taip
manipuliuojama prieš tuos savivaldos rinkimus?
Dar vienas dalykas. Rezoliucijoje yra parašytas tekstas, kad
vadovaujantis vietos savivaldos nuostatomis šilumos ir
karšto vandens tiekimą teisės aktų nustatyta tvarka
organizuoja savivaldybės. Tai kodėl dabar mes, Seimas, dar
bandome organizuoti tuos visus dalykus ir kištis? Teisiškai,
manyčiau, šis mūsų kišimasis dar labiau trukdys, nes teismai
niekada nemėgo spaudimo, ir bet kokiu atveju nagrinėjant
aukščiausiu lygiu, galbūt skundžiantis verslui kad ir į
Strasbūrą, savaime suprantama, tas mūsų kišimasis bus didelis
minusas savivaldybei teismuose.
Todėl manau, kad ši rezoliucija, tas politinis šou niekam
nereikalingas. Yra teismai, jie turi išspręsti, turi spręsti
sąžiningai, turi pasižiūrėti sutartis, turi surasti
nusikaltėlius, kurie parašė tokias sutartis, ir savivaldybė
taip pat turi prisiimti atsakomybę. Man gaila, kad
savivaldybė žaidžia žmonių likimais. Vaiko juos po aikštes ir
ieško populiaraus pigaus populizmo.
Manyčiau, kad neturime pritarti tokiai rezoliucijai, o
teismai turi greičiau spręsti tuos klausimus.
PIRMININKAS. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, pone Edmundai
Pupini, išties reikėjo nuvažiuoti į Ukmergės savivaldybę.
Nuvažiuoti. Galėjome padaryti tą patį dviese. Aš ten buvau. Ir
ne su žmonėmis pirmiausia susitikau, o su specialistais. Ir
detaliai kalbėjausi su Juridinio skyriaus ir kitų skyrių
atstovais, visas sutartis nagrinėjome kelias valandas. Dabar
galiu pasakyti, kad išties savivaldybėje paskelbta
ekstremali padėtis. Šiuo požiūriu jau nebe kišimosi problema,
o problema to, ar Seimas iš tiesų reaguoja, kai viename rajone,
regione paskelbta ekstremali padėtis.
Lyginant, kokiu biurokratiniu tempu priiminėjo sprendimus
Kainų ir energetikos komisija, akivaizdu, tenka pasiremti
Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos
ministerijos medžiaga. Pozicijos aiškiai išsakytos. Ši
rezoliucija ir yra faktiškai skirta tam, kad Kainų ir
energetikos komisija atsižvelgtų į Valstybinės energetikos
inspekcijos pozicijas, į Savivaldybės Juridinio skyriaus
visas detalias išvadas, į tuos dokumentus, kuriuose matyti
aiškiai, kad Kainų komisija padarė spragų savo darbe. Ir
nepalikti žmonių šioje situacijoje, kada yra ekstremali
padėtis.
Todėl aš palaikau rezoliuciją ir siūlau ją priimti be pataisų.
PIRMININKAS. J. Šimėnas prieš tai, kad rezoliucija būtų priimta
be pataisų. Ne, balsuoti aš negaliu dar leisti, nes turi teisę
kalbėti po keturis Seimo narius už ir prieš.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aš prieš rezoliuciją.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkui už trumpą kalbą. M. Bastys kalba už.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju. Jeigu jau kolega J. Šimėnas rodo tokį
pavyzdį, taupydamas iš tiesų laiką pasisakau už šią
rezoliuciją, kadangi ji tikrai yra korektiška ir nesikiša į
teismų sprendimus.
PIRMININKAS. Dėkui. J. Razma prieš?
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, čia nereiktų galvoti, kad šiuo vėlyvu
laiku salėje yra bent vienas Seimo narys, kuris norėtų ko nors
blogo Ukmergės šilumos vartotojams. Aš taip pat noriu manyti,
kad nė vienas nenorime, kad dėl to konflikto su privatininku
valstybei ar savivaldybei, ar savivaldybės gyventojams tektų
mokėti dideles sumas. Aš, deja, manau, kad priėmimas šios
rezoliucijos, kurios turinys yra visiškai nereikšmingas, nes
turinys yra tik paskutinis sakinys, kad ragina Valstybinę
kainų ir energetikos kontrolės komisiją priimti teisės aktų
nustatytus sprendimus… Komisija, man atrodo, ir pati puikiai
žino, kad ji tą turi daryti. Deja, vertinamojoje dalyje yra
prirašyta tokių sakinių, kuriuos privatininkas, turėdamas
ginčą dabar su savivaldybe, lemiamoje stadijoje
arbitražuose ar kur nors tarptautiniuose teismuose gali
įrodinėti kaip buvusį politinį spaudimą Lietuvos teismams ar
toms institucijoms, kurios priima sprendimus.
Aš manau, kad priėmę tokią rezoliuciją mes nereikalingai
galime komplikuoti tą teisinę situaciją. Kiek žinau,
Vyriausybė artimiausiu metu yra pasirengusi priimti
sprendimus, kurie padėtų konkrečiai išspręsti tą situaciją
gyventojų labui. Manau, geriausiai būtų, kad mes mažiau ta tema
diskutuotume.
O tie, kurie labai aršiai reiškiasi, vis dėlto galėtų
prisiminti. Aš turiu galvoje pirmiausia socialdemokratus, kad
jų atstovaujami savivaldybės tarybos nariai ir Palangoje, ir
Alytuje, ir Ukmergėje, ir Kelmėje, ir kur aš tik nevardysiu,
kaip tik ir yra atsakingi už tai, kad buvo priimtos tos nuomos
sutartys. Konservatoriai niekur, išskyrus Vilnių, nebalsavo
už tokias sutartis.
PIRMININKAS. Laikas baigėsi. Kalba R. Žilinskas.
R. ŽILINSKAS (KPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš
trumpakalbis, dėl to daug laiko nesugaišiu. Mes čia nesvarstome
Energetikos strategijos ir energijos išteklių balanso. Beje,
neturėdama licencijos Utenos savivaldybė dabar naudoja
rezervinį kurą, kuris yra kur kas brangesnis, ir kaip tik dėl to
gali išaugti kaina ukmergiškiams.
Mes čia svarstome atsakomybės klausimą. Atsakomybės ir
neveiklumo. Galbūt mūsų, galbūt Vyriausybės, galbūt
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos. Ant
jūsų stalų guli autoritetingos institucijos raštas, kuriame
labai labai aiškiai įvardyta, kas, kada ir remdamasis kokiais
įstatymais turėjo įsikišti į konfliktą, kad tokia situacija
nesusiklostytų. Beje, mano žiniomis, dėl šito rašto šios
institucijos vadovui gresia netekti darbo. Darykime
išvadas. Mes atliekame parlamentinę kontrolę ir ši
rezoliucija yra tik apie tai. Mes primename mums atskaitingoms
institucijoms jų priedermes. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ir paskutinis kalbėtojas – E. Tamašauskas.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų aš
turiu labai didelių abejonių dėl šitos rezoliucijos
tikslingumo, nes tiesiog norėčiau priminti, kad „Lietuvos
energija“, kuomet ji buvo suskaidyta, perdavė savo dalis ūkio
savivaldybėms su didelėmis skolomis. Savivaldybės tuo metu
išties buvo priverstos suktis iš tos situacijos, gavusios ne
savo užaugintas skolas, o „Lietuvos energijos“, kuri tuo metu,
jeigu prisimenate, buvo prisipirkusi ir butų užsienyje, ir
įvairių prabangių automobilių, ir daugelio kitų dalykų, kurie
iš tikrųjų neatitiko jos veiklos sričių. Tačiau mes žiūrėjome
gana laisvai į tai, kai buvo išnuomojami šilumos ūkiai.
Nesinorėtų, kad būtų tik dėl vienos savivaldybės priimama ši
rezoliucija. Manyčiau, kad vertėtų, ko gero, pažiūrėti į visų
savivaldybių situaciją, nes aš bijau, kad mes galime
atidaryti Pandoros skrynią. Kaip minėjo ir kolega J. Razma, yra
gana daug savivaldybių, kuriose yra išnuomotas šilumos ūkis.
Galų gale yra ta pati Vilniaus savivaldybė, kur irgi yra
nuomojama. Ar neteks mums spręsti to Seime? Todėl aš siūlyčiau
vis dėlto pagalvoti apie sisteminį dalyką, nepriimti kol kas
šiandien, pagalvoti plačiau. Dėkoju.
PIRMININKAS. Taigi bus balsuojama, kaip Statutas liepia.
Balsuosime dėl to, ar priimtume rezoliuciją be pataisų.
Prašom balsuoti, kas už, kas prieš, kas kitaip.
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 29, prieš – 5, susilaikė 31. Taigi
rezoliucija be pataisų priimta negali būti, ji nepriimta.
Dabar kitas sprendimas turėtų būti, ar Seimas nuspręs
redaguoti rezoliucijos projektą. Jeigu nenuspręs redaguoti,
tada Seimas pasirinks, ar atmesti, ar rengti naują dokumentą.
Dabar eilė tvarka aš prašau balsuoti už redagavimą arba
kitaip. (Balsai salėje) Dabar balsuojame už redagavimą. Mano
nuomone, tai yra paprastas balsavimas. Jeigu bus dauguma balsų
už redagavimą, bus redaguojama.
Balsavo 60 Seimo narių, dauguma balsavo už redagavimą: už –
41, prieš – 6, susilaikė 13.
Tokiu būdu Statutas sako, kad reikia sudaryti redakcinę
komisiją ir nustatyti suredaguotos rezoliucijos svarstymo
datą ir laiką. (Balsai salėje) Gerbiamasis J.Veselka gal gali
pirmasis pateikti siūlymus Seimui?
J. VESELKA (TTF). Oi, tiek vargo dėl tokio dalyko. Aš siūlau, kad
būtų iš kiekvienos frakcijos po vieną žmogų, kurie prisidėtų
prie redagavimo. Mums nėra kitos išeities, kaip lapkričio 4 d.
pateikti suredaguotą tekstą, nes laiko redaguoti pakanka.
Čia, kiek girdėjau „šnekorių“, kad kurą diversifikuoti… Na,
dešimt metų privatininkas to nedarė, tai kodėl J. Šimėnas
verčia bėdą, kad savivaldybė to nedarė? Savivaldybė nori
diversifikuoti. Tikiuosi, J. Šimėnas skirs kokius 60 mln. ir tik
pjuvenomis kūrensime.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pasiūlymas aiškus. Ar
Seimas pritaria, kad būtų po vieną kiekvienos frakcijos atstovą
redakcinėje komisijoje, kurios narys, ex officio jau
teikėjas yra J. Veselka? O pavardes praneš pačios frakcijos ir
Seimas jas pripažins. Pritarta. Kolega J. Veselka pasiūlė, kad
prie suredaguotos rezoliucijos svarstymo grįžtume lapkričio
4 d. Irgi pritariame? Pritarta.
Taigi liko išklausyti Seimo narių pareiškimus. (Balsai
salėje) Pareiškimą skaitys ar paskelbs V. Valkiūnas. (Plojimai)