Jau ne pirmus metus rajono artojus, žemdirbius, vietos ūkininkus suburia Šešuolių seniūnijoje, Liaušiuose, rengiama šventė – artojų varžybos „Gražiausia rudens vaga“.
Vienos iš renginio organizatorių Liaušių kaimo bendruomenės pirmininkė Žydrė Naraškevičė pasakojo, kad tai – graži proga, pasibaigus žemės ūkio darbams, pabūti kartu, pasidalinti patirtimi. Džiaugiasi, kad varžybose dalyvauja jauni žmonės, perėmę patirtį iš savo tėvų ar senelių.
Savaitgalį vykusiose artojų varžybose varžėsi 6 dalyviai iš Šešuolių ir Želvos seniūnijų. Visi arė tradiciniais plūgais.
Dalyvių darbą vertino komisija, kuriai vadovavo rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Salvijus Stimburys.
Užduočiai atlikti buvo skirta pusantros valandos. Vertinant atsižvelgta į darbo kokybę – pirmos vagos tiesumą, vagų gilumą ir kitus kriterijus.
Komisijos sprendimu, nugalėtoju pripažintas Danielius Karpavičius. Daugiausia žiūrovų simpatijų sulaukė Valdas Šikšnys. Jauniausias varžybų dalyvis – Lukas Braškys.
Taip pat dalyvavo Valdas Sabaliauskas, Lukas Motiejūnas, Regimantas Stasiukaitis.
Apdovanojimų sulaukė visi dalyviai. Kad laukiant rezultatų nebūtų nuobodu, žiūrovams surengtos duonos ant laužo kepimo, šakočio kepimo edukacijos, kitos pramogos.
Renginį organizavo Liaušių kaimo bendruomenė, Piliakalnio bendruomenė, Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Liaušių padalinys, Šešuolių seniūnija. Rėmėjai – Seimo narys Juozas Varžgalys, Ukmergės rajono savivaldybė, Ukmergės ūkininkų kredito unija, rajono vartotojų kooperatyvas, bendrovės „Atkočių agroservisas“ ir „Bemija“.
Šios varžybos Liaušiuose rengiamos penktą kartą, o rajone vyksta jau keliolika metų.
Žemės dirbimo būdas – arimas – viena seniausių ir svarbiausių agrotechnikos priemonių. Ariant žemės sluoksnis paprastai apverčiamas, trupinamas ir maišomas. Taip purenama dirva, naikinamos piktžolės, dirvoje skatinamas aerobinis procesas.
Senovėje prieš arimą aukodavo aukas žemės deivei Žemynai ir kitoms dievybėms. Dažniausiai aukodavo kiaulę, kuri simbolizavo žemės knisimą, rausimą. Po to, pabučiavęs žemę, artojas apie visą lauką apvarydavo vagą, kad apsaugotų nuo blogųjų jėgų. Pirmojoje vagoje apardavo gabalėlį duonos, kiaušinį. Ilgainiui šie papročiai išnyko. Kaip nyksta ir pats arimas.
Šiais laikais jį keičia neariminiai dirbimo būdai, kai žemės viršutinis sluoksnis neapverčiamas, tik supurenamas kultivatoriais, lėkštinėmis akėčiomis, beverstuviais plūgais. Pasirodo, taip žemėje išsaugoma daugiau drėgmės.
Beplūgis žemės dirbimas yra minimaliojo žemės dirbimo rūšis, reikalaujanti mažiau energijos sąnaudų. Kita nauja technologija – nulinis žemės dirbimas, kai kultūriniai augalai sėjami į neįdirbtą žemę, prieš tai herbicidais sunaikinus piktžoles.
Tačiau varžybų Liaušiuose organizatoriai tiki, kad lietuvių liaudies dainose apdainuotas senasis žemės dirbimo būdas – arimas – neišnyks, o jų krašte tradicinis renginys vyks dar ne vienus metus.
