Ligonių, besikreipiančių į medikus dėl nedarbingumo pažymėjimų, pastaruoju metu smarkiai sumažėjo. Nors sumažėjo ir socialiai apdraustųjų, be to, dar nesiaučia gripo virusai, „Sodros“ specialistų išvados kitokios. Jie sako, kad didžiausią įtaką ligoms ir jų trukmei daro ne metų laikai, o ekonominė situacija ir politikų priimti įstatymai.
Vilma NEMUNAITIENĖ
„Sodros“ Ukmergės skyriaus vyr. specialistė darbingumo kontrolei Nastė Armanavičienė pasakojo, kad pastaruoju metu trumpam laikui nedarbingumo pažymėjimų išduodama gerokai mažiau. Pavyzdžiui, kovo mėnesį buvo išduoti 325 nedarbingumo pažymėjimai, kurių trukmė iki 10 dienų. Birželį išduoti 96 tokie pažymėjimai.
Ligonių, besikreipiančių į medikus dėl nedarbingumo pažymėjimų, pastaruoju metu smarkiai sumažėjo. Nors sumažėjo ir socialiai apdraustųjų, be to, dar nesiaučia gripo virusai, „Sodros“ specialistų išvados kitokios. Jie sako, kad didžiausią įtaką ligoms ir jų trukmei daro ne metų laikai, o ekonominė situacija ir politikų priimti įstatymai.
Vilma NEMUNAITIENĖ
Jei dėl ligos ar traumos turite nedarbingumo pažymėjimą, sirgti patariama namuose.
Gedimino Nemunaičio nuotr.
Daug žmonių „išgydė“ baimė prarasti darbą ir įstatymai, sumažinę ligos išmokas. Nuo gegužės mėnesio už dvi pirmas ligos dienas moka darbdavys, nuo 3 iki 7 dienos „Sodra“ moka 40 procentų kompensuojamojo darbo užmokesčio, o nuo 8 dienos – 80 procentų kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio išmoką. Taigi, sirgti dabar labai neapsimoka.
Pasirodo, nuo politikų sprendimų priklauso ne tik tai, kiek mes sergame, bet ir tai, kokios ligos mus puola. Šiuo metu, kai pirmos ligos dienos sergančiajam nuostolingos, besikreipiančiųjų į medikus dėl virusinių ligų smarkiai sumažėjo. Užtat padaugėjo ilgiau nei 10 dienų nedarbingų asmenų, sergančių stuburo, nervų sistemos ligomis. Kita vertus, niekas nepaneigs – sunkmetis, nuolatinė nervinė įtampa sukelia daugelio lėtinių ligų paūmėjimus. Esant nedarbo grėsmei, žmonės siekia gauti netekto darbingumo pensiją ir pradeda aktyviai ieškoti ligų.
Pernai rudenį – masinių atleidimų iš darbo metu – buvo labai padaugėję asmenų, kurie susirgdavo ar nutardavo darytis planines ilgai atidėliotas operacijas prieš kelias dienas iki išeinant iš darbo. Tuometiniai įstatymai leido iš darbo atleidžiamam žmogui išduoti ne tik kelias dienas trunkantį, bet ir ilgalaikį nedarbingumo pažymėjimą. Toks ligonis galėdavo ramiausiai negaluoti iki keturių mėnesių. Patobulinus įstatymą, darbą prarandantieji nebeserga.
„Sodros“ Ukmergės skyriaus vyr. specialistė darbingumo kontrolei N. Armanavičienė – žmogus, tikrinantis, ar vadinami „biuleteniai“ išduoti pagrįstai ir trunka ne per ilgai. Tokie patikrinimai atliekami dalyvaujant pacientų šeimos gydytojams ar kitiems „biuletenį“ išdavusiems specialistams.
Ligoniai ir gydymo įstaigos pajuto, kad jais atidžiau domimasi: šių metų II ketvirtį, palyginus su pirmuoju ketvirčiu, patikrinimų padaugėjo beveik dvigubai. II šių metų ketvirtį „Sodros“ specialistė patikrino 187 ligonius. Apie 80 procentų nedarbingumo pažymėjimų po patikrinimo buvo užbaigti.
Kuriuos nedarbingumo pažymėjimus turinčius ligonius tikrinti, pasirenka „Sodra“ iš savo duomenų bazės. Nemaža dalis tikrinamųjų – apskųsti asmenys. N. Armanavičienė pasakojo, kad anksčiau ligonius, įtardami simuliavimu, apskųsdavo darbdaviai. Jei įtardavo, kad ligos metu pavaldinys važinėja, vaikštinėja po miestą ar darbuojasi sode. Kartais darbdaviai net nurodydavo „Sodrai“, kur ieškoti simulianto. Dabar tokių skundų beveik neliko. Darbdaviai patys ragina žmones „imti biuletenius“, tokiu būdu bandydami taupyti ir gelbėti ekonominės krizės nualintas įmones.
Savo iniciatyva „Sodra“ imasi tikrinimų, pavyzdžiui, paaiškėjus, kad vienoje įmonėje staiga žmonės pradėjo masiškai sirgti.
Pasirinktųjų tikrinti asmenų sąrašas perduodamas gydymo įstaigoms, jos numatytą dieną turi pakviesti pacientus atvykti.
Aštuonerius metus šį darbą dirbanti „Sodros“ darbuotoja sako, kad kai kurie ligoniai, sulaukę kvietimo, susijaudina ar net pasipiktina, kiti iš karto, nelaukdami komisijos verdikto, prašo savo gydytojo nedarbingumo pažymėjimą nutraukti.
Komisijos kvietimu atvykusį ligonį apžiūri gydytojų ir „Sodros“ specialistai. Taip pat tikrinama ligos kortelė, nustatoma, ar medikai tinkamai užpildė visus dokumentus, ar buvo atlikti tyrimai, padedantys diagnozuoti ligą.
N. Armanavičienė sako, kad dar nė karto nebuvo nustatyta, jog nedarbingumo pažymėjimas išduotas nepagrįstai, o žmogus yra tiesiog simuliantas. Tokiu atveju gydytojams grėstų piniginės baudos. Jeigu ligos istorijoje yra reikiami įrašai, o pacientas patikina, kad jaučiasi prastai, įrodyti, kad iš tiesų yra kitaip, vargu ar įmanoma.
„Sodros“ specialistai primena, kad nedarbingumo pažymėjimą turintys asmenys atidžiai perskaitytų jame išdėstytą informaciją apie tai, kaip reikia elgtis ligoniui, pretenduojančiam į „Sodros“ išmokas. Ligonis negali laikyti egzaminų, dirbti kitame darbe, pats pratęsti nedarbingumo pažymėjimą. Būtent tokį atvejį kartą nustatė „Sodros“ darbuotojai. Žmogus tiesiog savo ranka parašė, kad jis tebeserga… Turėjo nemalonumo ir sulaužyta ranka egzaminą universitete laikęs ukmergiškis. Pasirodo, turint tokią traumą taip pat geriau sirgti namuose.
Pradėjus masiškai leisti darbuotojus nemokamų atostogų, reiktų nepamiršti, kad nemokamų atostogų metu jūsų nedarbingumo pažymėjimas nebus apmokėtas.
Dar vienas svarbus dalykas, apie kurį taip pat nevertėtų pamiršti, – pristatyti nedarbingumo pažymėjimą „Sodros“ specialistams per pusę metų. Buvo atvejis, kai žmogus apie tai pamiršo, o vėliu aiškino, kad nežinojęs ir manęs, kad „Sodra“ pati sužino apie ligonius. Tokie planai – pačiai „Sodrai“ gauti informaciją apie socialiai apdraustus sergančiuosius – tikrai yra. Jie taps realybe, įvedus elektroninę nedarbingumo pažymėjimų sistemą.
