Nuo kitų metų gerokai keičiasi Paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymas. Manoma, kad dėl tokios naujos tvarkos eilės norinčiųjų gauti valdišką pastogę gali kiek patrumpėti, nes bus įteisinta prievolė socialinio būsto laukiantiesiems deklaruoti savo pajamas.
Gedimino Nemunaičio nuotr. Naujausias Ukmergės daugiabutis – socialinis būstas Dariaus ir Girėno gatvėje.
Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Giedrius Pocius įsitikinęs, kad dėl prievolės kasmet deklaruoti pajamas kai kam gali sumažėti noras gauti socialinį būstą. Šiuo metu tokią prievolę turi tik gyvenantieji socialiniame būste.
Tikėtina, kad ši prievolė atsijos „popierinius“ stovėtojus eilėje. Jie galbūt kažkada tokius dokumentus savivaldybei pateikė, bet ir patys jau apie tai pamiršo, gal net išvyko iš Ukmergės ar čia susirado geriau apmokamą darbą.
Kita vertus, atsiras daugiau žmonių, teoriškai galinčių pretenduoti į socialinį būstą: kiek padidina pajamų ribą, nuo kurios asmuo šiuo metu nebegali jo gauti.
Dar viena naujovė – asmenys, turintys teisę į socialinį būstą, bet jo dar negavę, o nuomojantys rinkos sąlygomis, galės gauti nuomos mokesčio kompensaciją.
Taip pat įstatymo pakeitimai įteisina savivaldybės būsto sąvoką.
Kitaip sakant, įstatymu yra įteisintas ne tik socialinis, bet ir savivaldybės būstas, o savivaldybė galės suteikti jį savo pasitvirtinta tvarka.
„Taip įgauname įrankį, kurį galės naudoti pritraukiant Ukmergei taip reikiamus specialistus dirbti į ligoninę, pirminės sveikatos priežiūros centrą, policiją, kitas svarbias institucijas“, – sako G. Pocius.
Neskaičiuojant suteiktųjų pagal valstybės garantiją, savivaldybei šiuo metu priklauso apie 280 gyvenamųjų būstų. Iš viso jų – per 400. Tačiau to nepakanka. Eilėse dar laukia 265 šeimos.
Prašo iškeldinti
G. Pocius sako, kad tarp kaimynų, gyvenančių socialiniame ir privačiame būste, pasitaiko įvairių konfliktų. Ypač dėl girtavimo ir triukšmo. Socialinio būsto gyventojai kaimynų stebimi lyg pro padidinamąjį stiklą pasitelkiant ne tik policiją, bet ir rajono valdžią.
Rajono vadovams tenka spręsti buitinius kaimynų nesutarimus. Antai, savivaldybėje gautas jau ne vienas raštas, prašant iš socialinio būsto iškeldinti viename Anykščių gatvės daugiabutyje gyvenančią moterį.
Ji jau daug metų nesutaria su kaimyne, yra bausta už chuliganiškus veiksmus, tokius kaip išrautos gėlės, įvairūs užgauliojimai ar buto apliejimas.
G. Pocius pasakojo, kad dėl minėto skundo teko sudaryti komisiją, surašyti buities tyrimo aktą. Deja, komisija nenustatė nei vandeniu užlietų žemutinių butų, nei rado, anot kaimynų, užsandarintų ventiliacijos angų, tad gyventojos iškeldinti nerado jokio pagrindo.
Ne už ačiū
UAB Ukmergės butų ūkio savivaldybės turto skyriaus viršininkas Leonardas Nugaras taip pat pritaria, kad minėtas kaimynų konfliktas Anykščių gatvėje – vienas nuožmiausių. Daugiau tokių aršių jis neatmena. Tiesa, dėl girtavimo, triukšmavimo protokolus tenka rašyti.
L. Nugaras pastebi, kad valdiška pastogė nėra „už ačiū“. Imamas vidutiniškai 2 litų už kvadratinį metrą nuomos mokestis, į kurį įskaičiuotos kaupiamosios lėšos ir administravimo mokestis.
Taigi, per mėnesį gyvenimas dviejų kambarių socialiniame bute kainuoja apie 100 litų plius komunaliniai mokesčiai.
Pasak L. Nugaro, lėšų socialinių būstų remontui labai stinga. Per mėnesį įvairiems remonto darbams skiriama vos apie 15 tūkst. litų.
Pastebima – nors dauguma ukmergiškių socialiniame būste gyvena metų metus ir tokias pačias tradicijas perduoda savo vaikams, vis dėlto eilė prie šios pastogės šiek tiek juda.
L. Nugaras taip pat įsitikinęs, kad naujoji tvarka kiek pakeis žmonių požiūrį į socialinį būstą, nes jau nuo kitų metų deklaruoti savo pajamas ir turtą turės ne tik jame jau gyvenantieji, bet ir tokio būsto laukiantieji.
****************************
Šiuo metu socialiniuose būstuose Lietuvoje gyvena apie 27,8 tūkst. šeimų (asmenų), o dar 32,5 tūkst. laukia, kol jiems toks būstas bus suteiktas. Kasmet ši eilė pailgėja maždaug 3 procentais. Daugeliui šių šeimų pagal dabartinę situaciją galimybė išsinuomoti socialinį būstą ateitų tik po 20–30 metų.
Į socialinį būstą šiuo metu pretenduoja žmonės, neturintys būsto arba turimas būstas neatitinka įstatyme nustatytų sąlygų. Tarp jų – jaunos šeimos, našlaičiai ir likę be tėvų globos asmenys, neįgalūs asmenys (šeimos), šeimos, turinčios tris ir daugiau vaikų ir pan.
Šiemet socialinio būsto fondo plėtrai numatyta skirti 18,25 mln. litų. Lėšos savivaldybėms paskirstomos įvertinus socialinio būsto nuomos laukiančių savivaldybėse asmenų (šeimų) skaičių.
Naujas Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas įsigalios nuo 2015 metų sausio mėnesio.
Autorė: Vilma NEMUNAITIENĖ