Jeigu Laičių kaimo šeimininkės sugalvotų dalyvauti kulinarijos konkurse, jos niekuo nenusileistų patiems geriausiems virėjams. Tuo buvo galima įsitikinti salotų ir mišrainių degustacijos vakaronėje, į kurią moterys susirinko, pakviestos bibliotekininkės Vandos Vinckienės.
Vaidotė GRIŠKEVIČIŪTĖ
Autorės nuotr. Dovanos – šeimininkei Aldonai Kriukelienei (dešinėje).
Penktadienį ne tik Laičių mokykloje įrengtas muziejukas, kuriame vyko vakaronė, bet ir visas kiemas kvepėjo pro langus sklindančiais gardėsių kvapais. Šeimininkių ant stalo išrikiuotuose induose susimaišė visos vasaros spalvos ir įvairiausių skanumynų aromatai. „Kada gi daugiau, jeigu ne vasarą, kai šitiek gėrybių, surengti tokią vakaronę“, – šypsojosi į ją susirinkusiesiems V. Vinckienė. Ir visi skanautojai pritarė, kad šis metų laikas pats tinkamiausias mėgautis šviežiomis, tik ką iš daržo nuskintomis vasaros dovanomis.
Į mišrainių degustacijos vakaronę susirinko Laičių šeimininkės.
Išradingosios šeimininkės, skaniais patiekalais lepinančios savo šeimynas ir svečius, fantaziją pasitelkė ir besiruošdamos mišrainių ragavimo popietei. Valgiusieji spėliojo, ko pridėta į dubenėlius, ir sakė, kad nuo skanumo sukasi galva. Vištiena ir silkė, makaronai ir kruopos, įvairiausi žalumynai bei daržovės, pupelės, alyvuogės ir dar daug kitų produktų…
Moterys tikina, jog norint sugalvoti ką nors įmantraus, joms nereikia jokių receptų knygų. O mišrainė – toks patiekalas, kurį gaminant saviškius galima nustebinti kiekvieną kartą.
Ne mažiau išradingi buvo ir „eksponatų“ pavadinimai: „Antikrizinė sočioji“, „Oi ta vasarėlė“, „Krabo koja“ ir kitokie. O pačios V. Vinckienės – vakaro sumanytojos mišrainę „Agurklės paskutinis žvilgsnis į daržo draugus“ vertinę kolegos apdovanojo ją už originaliausią pavadinimą.
Kitos vaišės buvo apibūdintos kaip ryškiausių vasaros spalvų, artėjančio rudens gaiva kvepiantys patiekalai, vakaronės dalyvės apdovanotos už geriausiai numalšintą alkį bei netradicinį požiūrį į makaroną.
Ukmergės Senamiesčio pagrindinės mokyklos Laičių pradinio ugdymo skyriaus muziejaus klasė, kurioje vaišės buvo degustuojamos, ir pati ypatinga. Be įvairiausių senovinių eksponatų kai kurių dalykų, anksčiau naudotų buityje, virtuvėje, čia rastų ir mūsų šeimininkės.
Renginio sumanytoja Vanda Vinckienė apdovanojo komisijos narį Alvydą Mugenį, kuris buvo išrinktas jos pirmininku.
Klasėje galima apžiūrėti anų laikų svarstykles, girną, sviesto muštukę, senovinius laikrodžius ir radiją, net iš Zarasų čia atkeliavo nežinia kiek metų skaičiuojantis spaustukas. Lentynose sudėtuose mokyklos metraštyje ir nuotraukų albumuose – taip pat kaimo istorija. V. Vinckienė sako, jog turintieji namuose atliekamų sendaikčių gali padovanoti jų muziejui.
Ligi soties prisigardžiavę vakaronės dalyviai kūrė ketureilius apie daržoves, prisiminė mįslių, sprendė Aldonos Kriukelienės sudarytus kryžiažodžius ir klausėsi Laičių kaimo himno.
Žodžius jam sukūrė vietos poetė Stasė Ladauskaitė, o įdainavo muzikė Regina Ališauskaitė. Himnas Laičiuose dabar skambės ypač dažnai, nes šiemet kaimas mini 400 metų jubiliejų.