Ukmergėje antradienį įvyko Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) visuotinis narių susirinkimas. Aptarti esminiai bei darbiniai klausimai, pasidžiaugta kasmet besiplečiančia asociacijos veikla bei didėjančiomis narių gretomis.
LEŪA veikla apima tokias sritis kaip išskirtinės kokybės produktų (medus), ekologiškų produktų bei biodinaminio žemės ūkio produkcijos gamyba. 2010 m. įkurta asociacija šiuo metu vienija 223 narius. Tai sudaro 7,67 proc. visų šalies ekologinių ūkių. Asociacijos narių ūkiai užima 23 tūkst. 670 ha plotą, kuris sudaro beveik 11 proc. nuo viso šalies ekologinio ploto. Vidutinis ūkio dydis – apie 115 ha. Pernai prie LEŪA gretų prisijungė 35 ekologiniai ūkiai.
Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis, pristatęs asociacijos praeitų metų veiklos ataskaitą, pabrėžė, kad lygiuojamasi į Vakarų Europos ekologinių ūkių patirtį. LEŪA nuo 2012 m. yra Tarptautinės ekologinės žemdirbystės judėjimo federacijos narė, nuo 2013 m. prisijungė prie Tarptautinio ekologinio žemės ūkio centro Centrinei ir Rytų Europai.
S. Daniulis akcentavo, kad vienas didžiausių ekologinių ūkių savininkų galvos skausmas susijęs su finansavimo nutraukimu. „Didelė dalis ūkininkų patikėję valdžios parama perėjo nuo tradicinės prie ekologinės žemės ūkio veiklos. Tačiau finansinės paramos netekus ekologinei žemdirbystei plėtoti perspektyvos gerokai mažės“, – teigia pirmininkas. Neramina ūkininkus ir 2014–2020 metais įgyvendinamų programų finansavimas – iš kokių lėšų bus finansuojama, kada jos pasieks žemdirbius.
Asociacijos nariai pasigenda valdžios palaikymo dėl produkcijos viešinimo. Išsakyta nuomonė, kad vartotojai turėtų gauti daugiau informacijos apie ekologiškus produktus, apskritai apie ekologiško ūkininkavimo naudą aplinkai. Viešinant ekologišką produkciją daugiau dėmesio turėtų skirti Žemės ūkio ministerija.
„Gal reikėtų pasekti pavyzdžiu kitų Europos šalių, kuriose tos šalies ūkininkų pagaminta ekologiška produkcija naudojama viešojo maitinimo reikmėms tokiose institucijose kaip švietimo įstaigos, senelių namai, kariuomenė? Tai būtų ne tik parama ekologiją propaguojantiems šalies ūkininkams, bet ir nauda visai visuomenei“, – svarstė asociacijos pirmininkas.
Pasak jo, apie tai, kad valdžios požiūris į ekologinį ūkininkavimą bei ekologišką produkciją dar toli gražu skiriasi nuo ūkininkų lūkesčių, iliustruoja kad ir Tymo turgelio sostinėje miglota ateitis.
„Kodėl neperėmus gerosios kitų pažangiai ūkininkaujančių Europos šalių patirties? Ten dažname mieste kartą ar keliskart per savaitę veikiančius ūkininkų turgus galima pamatyti net pačioje miesto širdyje – aikštėje prie rotušės. Juk aikštė prie Seimo šeštadieniais tuščia būna. Tad kodėl jos neišnaudoti prekybai sveika ir visame pasaulyje pelnytai vertinama ekologiška produkcija?“ – mintis apie galimybę skatinti visuomenę vartoti daugiau ekologiškos produkcijos ir kartu paramą ūkininkams išsakė S. Daniulis.
