Miestų, miestelių, kaimų gatvių pavadinimus nulemia ne tik jų kryptys. Gatvės gali būti pavadintos ir pagal šalia jų esančius įvairius objektus – upes, pastatus – arba, pavyzdžiui, kokius nors istorinius įvykius.
Ukmergės gatvė yra ne tik Vilniuje. Mūsų miesto vardu pavadintų gatvių turi Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Anykščiai, Jonava, Širvintos, Utena, Alanta (Molėtų r.), Kurkliai (Anykščių r.), Šėta ir Pagiriai (Kėdainių r.), Bukonys (Bukonių sen., Jonavos r.), Videniškiai ir Duobužiai (Videniškių sen., Molėtų r.).
Avižienių seniūnijoje Vilniaus rajone – Bukiškis, Užubaliai, Klevinė, Raisteniškės.
Ir, žinoma, mūsų Šešuoliai, Taujėnai, Vepriai, Vidiškiai, Dvarniniai ir Kuzilai (Šešuolių sen.), Kurėnai (Vidiškių sen.), Paželviai (Želvos sen.), Laibiškiai (Deltuvos sen.), Vidiškių seniūnijoje – Padbariškiai, Rečionys ir Tvarkai.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pastebėjimu, dažniausias visos Lietuvos miestų gatvių pavadinimas – Vilniaus. Suskaičiuota, kad šalyje yra mažiausiai 140 Vilniaus gatvių. Taip pavadintą gatvę turime ir Ukmergėje.
Teigiama, kad Anykščiuose esanti dabartinė Vilniaus gatvė yra viena seniausių miestelyje, susiformavusi Vilniaus ir Livonijos kelyje.
Pasakojama, kad, tarkime, XVIII–XIX a. Paryžiaus, Londono, Venecijos, Niujorko ar to paties Vilniaus gyventojai sugebėjo išsiversti gyvendami be jokių gatvių pavadinimų. Oficialių jų nebuvo. Gatves vadindavo bet kaip – kaip tik sugalvodavo. To amžiaus dokumentuose, kai būdavo surenkami mokesčiai, sudaromos pirkimo ir pardavimo sutartys, rašomi testamentai, gatvių pavadinimai yra aprašomi pagal kryptį. Kai kada jos netgi virsdavo vietovardžiais.
Šiek tiek apie vietovardžius
Lietuva iš kitų šalių pasiskolino kai kuriuos vietovardžius: Šveicarija, Aleksandrija, Jeruzalė, Venecija, Paryžius… O ar žinojote, kad Lietuvoje taip pat yra Anglijos sala, Sachara, Amerika, Arabija, Indija ir netgi Madagaskaras? Ir kad čia pat galite aplankyti Rojų, pasiekti Ramybę ir pailsėti ant Sofos?
Egzotiškų vietovardžių gausi juosta „driekiasi“ palei Neries slėnį, nuo Karmėlavos iki Ruklos. Vos 20 kilometrų ilgio atkarpoje galite aptikti Kaukazą, Berlyną, Londoną, Paryžių, Varšuvėlę, Šveicariją, Veneciją.
Daugelis vietovardžių susiję su buvusiais dvarais ir palivarkais. Dvarininkai visais laikais stengėsi išsiskirti ir pasirodyti, tad neretai savo valdomiems dvarams parinkdavo įdomius pavadinimus. Taip Lietuvoje atsirado Londonas, Venecija, Varšuvėlė (Varšauka), Europa, Ramybė, keletas Aleksandrijų.
Prieš 100 ar 200 metų tokių vietovardžių buvo dar daugiau, tačiau XX amžiuje, naikinant dvarus ir palivarkus, išnyko ir daugelio jų pavadinimai.
♦ Savo šalyje turime vandens telkinį pavadinimu Dunojus (Dunojėlis). Dažnai šį upėvardį galime išgirsti liaudies dainose. O vietovardis Amerika yra gana naujas. Galima numanyti, kad jo atsiradimas susijęs su XIX a. pab. ir XX a. pr. vykusia emigracija į Jungtines Amerikos Valstijas.
♦ Lietuvoje Belvederį (it. belvedere – „gražus vaizdas“; tai – bokštas, rūmų viršutinis aukštas, iš kurio matyti apylinkių panorama) turime tik vieną. Tai – kaimas Jurbarko rajone, prie Seredžiaus. Tačiau miestų ar vietovių tokiu pavadinimu, įvardijančiu „gražų vaizdą“, galima sutikti ne vienoje pasaulio šalyje: Austrijoje, JAV, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje, Urugvajuje, Prancūzijoje. Dar labiau pasaulyje paplitęs vietovardis Belmontas, reiškiantis „gražų kalną“.
♦ Vienas netoli Vilniaus esantis kaimas ilgą laiką vadinosi Černobyliu. 1975 m. kaimas prijungtas prie Vilniaus rajono, pavadinimas neatsiklausiant gyventojų buvo pakeistas į Juodbalius. Iki šių dienų ankstesnį kaimo pavadinimą išsaugojo pagrindinė kaimo gatvė.
♦ Ignalinos rajone yra Rojus. Pasak vietos gyventojų, seniau ši vietovė buvo vadinama Velnyne. Pavadinimas pasikeitė, kai XIX–XX a. sandūroje čia gyvenęs Adomas Hrebnickis užveisė didelį gražų sodą. Ilgainiui vietovė iš Velnynės pervadinta į Rojų. Įdomu tai, kad visai netoli, vos už 8 kilometrų nuo Rojaus, yra ir Ramybė.
UŽ inf.
