Ukmergė teikė paraišką, pretenduodama tapti Lietuvos kultūros sostine, tačiau komisija nusprendė kitaip. Vis dėlto, mūsų paraiškoje pristatytas idėjas planuojama įgyvendinti.
Jau paskelbta, kad 2023 metais Lietuvos kultūros sostine taps Tauragė, 2024 m. – Kaišiadorys, o 2025-aisiais – Druskininkai. Tokį Lietuvos kultūros sostinių eiliškumą įsakymu patvirtino kultūros ministras Simonas Kairys. Kiekvienos savivaldybės pasirengimui ir programų įgyvendinimui numatoma skirti iki 100 tūkst. eurų.
Tauragei titulas leis jungti skirtingas konfesijas, miestus partnerius, tautas, sukuriant bendradarbiavimą, naujas iniciatyvas, padedančias atskleisti krašto identitetą.
Kaišiadorys kvies į sankryžą tarp keturių istorinių Lietuvos sostinių. Šiuolaikinis miestas yra įsikūręs simboliškoje geležinkelių, vandens ir sausumos kelių sankryžoje.
Druskininkų tema – „Čiurlionio paliesti“. Kultūros sostinės metai sutampa su M. K. Čiurlionio gimimo 150-osiomis metinėmis.
Ukmergė paraišką teikė antrą kartą. Projekto esmė – gyvoji kultūra, jungianti praeitį, dabartį ir ateitį. Projektą sudarė keturi segmentai – kūnas, išmintis, širdis ir pėdos. Tai keturios programinės dalys su gausybe kultūros reiškinių nuo solidžių leidinių leidybos, konferencijų, festivalių iki kultūrinio turizmo ir tradicinių tik šiam kraštui būdingų renginių, įtraukiant įvairias amžiaus grupes. Deja, planai neįtikino komisijos.
Pristatė gyvai
Konkursui pateiktas paraiškas svarstė ir pasiūlymus ministrui teikė ekspertų komisija. Šiemet pirmą kartą miestų atstovai paraiškas ekspertų komisijai pristatė gyvai. Iki šiol tokios praktikos nebuvo, ir tai keldavo klausimų ir abejonių dėl kultūros sostinių rinkimo proceso eigos. Gyvi pristatymai yra esminis pokytis paraiškų vertinimo procese. Juo siekiama, kad „kova tarp kandidatų būtų paremta idėjomis, sugebėjimu jas pristatyti ir apginti, vizija ir supratimu, kad šis titulas gali padėti pasiekti pokyčių, kuriuos identifikuoja savivaldybė.“ Taip skelbiama ministerijos pranešime.
Rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Lolita Gerulskienė informavo, kad Ukmergės pateiktą paraišką pristatė trijų asmenų grupė. Be jos, dar dalyvavo rajono vicemerė Agnė Balčiūnienė ir Ukmergės kultūros centro direktorės pavaduotoja Sigita Rimydienė.
Pristatymui buvo skirta 30 minučių. Pristatyti vykstantys Ukmergės tradiciniai renginiai, meno sklaida regione, nevyriausybinių organizacijų įsitraukimas, vaikų ir jaunimo įtraukimas, atnaujinama miesto infrastruktūra, senamiestis – kaip įvairovės vieta, gamtos įsikomponavimas į miestą, lauko galerijos, būsimo miniatiūrų parko, kviesiančio Ukmergėje atrasti visą Lietuvą, idėja bei festivalio renginių ir kitų veiklų programa.
Pristatymui buvo paruoštos animuotos skaidrės, bet naudojantis ministerijos kompiuteriu, jų nepavyko pademonstruoti. Kaip ir pabaigos akcento – dviejų ukmergiškių, grojančių balkonėlyje prieš ministeriją, vaizdo įrašo. Tai buvę pristatymo „razinos“, kurių komisija dėl techninių kliūčių taip ir „neparagavo“. Ar jos būtų turėję įtakos bendram konkurso rezultatui, nežinia. Visa kita pristatymo dalis praėjo sklandžiai.
Pasak L. Gerulskienės, kokios savivaldybės kokiems metams teikė paraiškas, nėra žinoma. Pristatymų metu teikėjai nesusitiko. Pristatymai dėl COVID-19 viruso plitimo prevencijos vyko atskirai, savivaldybių atstovus įleidžiant per vieną įėjimą, išleidžiant per kitą.
Ruošiamasi jubiliejui
Nors Ukmergė Lietuvos kultūros sostinės vardo negavo, miestas 2023-iaisiais minės 690-ies metų jubiliejų. Dar nežinant Kultūros ministerijos sprendimo, rajono savivaldybės tarybai buvo pateikta paraiška dėl lėšų numatymo jubiliejinių metų renginių programai.
Pasak L. Gerulskienės, bus sudaryta darbo grupė dėl jubiliejinės miesto šventės. Nesant valstybinio finansavimo, sunku tikėtis, kad bus įgyvendinta visa programa, kokia ji buvo pateikta.
Darbo grupė apsispręs, kuriuos renginius sudarytoje programoje palikti. Dar nė nenuspręsta, ar tai bus vienas jubiliejinės miesto šventės renginys, ar visus metus truksianti jubiliejinių metų programa su atidarymu ir uždarymu.
Planuojama, kad pasiruošimas vyks visus 2022-uosius metus ir į 2023-iuosius bus žengiama sukūrus vieningą šventės vizualinį stilių, simboliką, parengus komunikacijos ir rinkodaros programą. Bus įgyvendintos ir dalys, kurios įeina į strateginius savivaldybės planus. Tai analoginės fotografijos archyvų suskaitmeninimas, tradicinių renginių, kaip Smetoninės, Pabaisko ir Deltuvos mūšių rekonstrukcijos tęsimas.
Tikimasi, kad bus išleisti vertingi leidiniai – istoriko R. Ramanausko parengta knyga bei trečioji reprezentacinio leidinio apie Ukmergę dalis.
„Telkiant bendruomenę, bus siekiama bendradarbiavimo su verslininkais, ūkininkais, miškininkais, kitų sričių atstovais bei miestiečiais, kad tai nebūtų tik kultūrininkų parengta ir įgyvendinama programa, bet ir visų mūsų bei atspindėtų įvairias sritis“, – sakė L. Gerulskienė.
