Turėti į Kultūros paveldo objektų sąrašą įtrauktą pastatą – didelė atsakomybė. Nors tokie objektai saugotini, jų priežiūra ir išlikimu privalo rūpintis patys savininkai – apsileidėliams yra numatytos tūkstantinės baudos.
Gedimino Nemunaičio nuotr. Privatiems senamiesčio namams remontuoti pinigų savivaldybė neturi.
Šią vasarą keli miesto centrą naujomis spalvomis nušvietę pastatai – taip pat atnaujinti privatininkų lėšomis.
Ukmergės rajone šiuo metu yra apie 250 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos saugomų pastatų.
Tik labai nedidelė dalis jų priklauso rajono savivaldybei. Tai – buvęs „Draugystės“ kino teatras, Antano Smetonos gimnazija, buvusi Dailės mokykla, Sporto mokykla Vasario 16-osios gatvėje. Taip pat ir neseniai renovuotas dviejų aukštų mūrinis pastatas Deltuvos gatvėje. Jo išorės pakeitimas kaip tik ir sukėlė diskusijų apie tai, ar vertėjo dalį originalaus raudonų plytų fasado paslėpti po šiuolaikinių medžiagų danga.
Sąraše – ir gyvenamieji namai
Išliekamąją vertę turi daugelis Ukmergės senamiestyje esančių mūrinių pastatų. Kultūros paveldo departamento saugomų objektų sąraše – nemažai gyvenamųjų namų, senojo arklių pašto bei buvusios siaurojo geležinkelio stoties kompleksai, DnB Nord banko pastatas Kauno gatvėje, kai kurie Gedimino, Žuvų gatvių namai.
Saugomi Kęstučio aikštės pastatai, bažnyčios, sentikių cerkvė, buvusi sinagoga Vilkmergėlės gatvėje. Sąraše – ir vadinamasis „meškų namas“, vaikų biblioteka Vytauto gatvėje. Visų šių vertybių priežiūra ir išlikimas – jų šeimininkų rankose.
Prašymų patenkinti negali
Kasmet savivaldybė gauna kultūros paveldui priklausančių pastatų savininkų prašymų suremontuoti ar skirti lėšų remontui. Šiemet jų gauta 15. Prašoma suremontuoti ne tik bendruomenėms priklausančias bažnyčias, bet ir privačius dvarus bei kitus pastatus.
Savivaldybės specialistai suskaičiavo, kad norint patenkinti šiuos prašymus, iš biudžeto tektų skirti beveik milijoną litų.
Ukmergės rajono savivaldybės Teritorijų planavimo ir statybos skyriaus vyriausioji specialistė Lina Maslauskienė sako, kad savivaldybė galėtų savanoriškai prisidėti prie saugotinų pastatų priežiūros, tačiau to daryti neprivalo.
Nuo šios pareigos ją atleidžia Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas.
Jame teigiama, kad rūpintis kultūros paveldo objekto išsaugojimu – valdytojo pareiga. Valdytojas privalo „prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę, laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio“.
Iš pastato savininko reikalaujama net to, kad patalpose, kurių interjeras vertingas, būtų palaikomas reikiamas mikroklimatas.
Įstatyme sakoma, kad pastatai gali būti prižiūrimi „jei yra galimybių – iš dalies valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis, skirtomis paveldotvarkai“.
Šių metų Ukmergės rajono savivaldybės biudžeto eilutė, kurioje nurodoma paveldo pastatams remontuoti atriekta suma, atrodo graudžiai. Joje – vos 50 tūkstančių litų. Pernai buvo skirti 68 tūkstančiai.
Keletą metų iš eilės neskyrė tam lėšų ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
L. Maslauskienė sako, kad savivaldybė, kišenėje turėdama tik 50 tūkstančių litų, imtis didesnių remontų nepajėgi.
„Tikrai sunku nuspręsti, kas svarbiausia. Bet stengiamės bent jau gelbėti situaciją turimomis lėšomis ten, kur ji išties avarinė“, – teigia ji.
Šiemet iš „valdiškų“ pinigų suremontuotas Vienuolyno gatvės 17 namo stogas. Šis pastatas – privati nuosavybė. Tačiau kadangi silpnai besilaikantis stogo karnizas jau kėlė pavojų praeiviams, savivaldybė finansavo stogo remontą. Tam skirta 9 tūkstančiai litų.
Reikalavimai – iš viršaus
Dažnai reikalavimų, kur ir ką suremontuoti, gaunama iš Kultūros paveldo departamento. Šios įstaigos inspektoriai atlieka tyrimus ir nurodo savivaldybei, kokius pastatus ši privalo gelbėti.
„Negalime visų iš biudžeto skirtų pinigų išleisti savo nuožiūra, nes bet kada galime nurodymų sulaukti iš departamento“, – sako L. Maslauskienė.
Pastaruoju metu kaip tik ir gauta užduotis sutvarkyti A. Smetonos dvaro kompleksui priklausantį gyvenamojo namo stogą. Nustatyta, kad stogas avarinės būklės. Šiems darbams atlikti rengiamasi skelbti viešųjų pirkimų konkursą.
Apsileidėliams – baudos
Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vyriausioji inspektorė Loreta Bukoveckienė sako, kad saugotini objektai – departamento inspektorių akiratyje. Atlikus apžiūrą ir radus pastato nepriežiūros ženklų ar pažeidimų, surašomi aktai.
Kultūros paveldo sąraše esančių pastatų valdytojai gali būti baudžiami įspėjimu arba piniginėmis baudomis. Fiziniai asmenys už pastatų nepriežiūrą gali sulaukti baudos iki 3000 litų.
L. Bukoveckienė sako, kad gerokai didesnės baudos nustatytos juridiniams asmenims. Apleidusios sergėtiną pastatą įmonės bei kitos organizacijos baudžiamos nuo 3 iki 40 tūkstančių litų.
Pagelbėja projektai
Didesnių lėšų kultūros paveldo pastatų remontui, priežiūrai savivaldybė pritraukia rengdama projektus Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti.
Dėl šių pastangų į pabaigą eina A. Smetonos dvaro Užulėnyje rekonstrukcijos projektas. Rengiamasi teikti paraišką medinės architektūros nekilnojamojo paveldo objektų restauravimui ir rekonstrukcijai. Savo eilės laukia A. Smetonos dvaro kompleksui priklausantys pirtis ir žirgynas.
Autorė: Ligita JUODVALKIENĖ