Ekonominė krizė, giliai įleidusi šaknis, trauktis dar nežada. Tačiau kai kurie iki šiol sunkumus įveikę verslininkai tikisi, kad jos volas jų nebesutraiškys. Įmonių vadovai tikina ne tik patyrę nuostolių, bet ir gavę geros patirties, dirbdami ekstremaliomis sunkmečio sąlygomis.
Ligita JUODVALKIENĖ
Gedimino Nemunaičio nuotr. Krizės vėjai kai kuriems Ukmergės verslininkams išėjo į naudą.
UAB „Aljuva“ direktorius Alvydas Polka sako, kad krizė drėbtelėjo kaip ir visiems, taip ir jiems. Stebuklas jų įmonėje neatsitiko, apyvarta, prasidėjus krizei, tikrai nepadidėjo. Atvirkščiai – sumažėjo.
Gali pasitikėti
„Nusiminėme, bet, laimė, nesupanikavome. Tai padėjo susitelkti kolektyvui. Mūsų kolektyvas supratingas, išliko beveik visi darbuotojai. Jei kurie ir išėjo, tai savo noru – gal nenorėjo susitaikyti su sumažėjusiu atlyginimu“, – sako A. Polka. Užtat jis džiaugiasi, kad tais, kurie liko, gali pasitikėti visokiomis sąlygomis.
Kaip naudingas krizės pamokas direktorius mini ir įmonės darbuotojų pastangas išlaikyti klientus, ieškoti naujų. „Kadangi dirbame paslaugų sferoje, mums aktualu, kad mūsų teikiama paslauga būtų kuo geriau atlikta. Darbo kokybė ir dėmesys klientui – tai tie pamatiniai dalykai, kuriuos ne kartą aptarėme kolektyve“, – sako jis.
Anot serviso vadovo, per sunkųjį laikotarpį pasikeitė ir klientas. Vairuotojai anksčiau daugiau dėmesio skirdavo savo automobiliams – į servisą atvažiuodavo patikrinti jį profilaktiškai. Dabar jie daugiau linkę važinėti beveik iki paskutinio automobilio „atodūsio“.
Krizės metu – remonto darbai
Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvo direktorė Angelė Andrikonienė netgi neigiamuose krizės padariniuose įžiūri pozityvių dalykų: „Mūsų įmonėje apyvarta sumažėjo 11 procentų, tačiau tai yra mažiau, nei savo statistikoje skelbia didieji prekybos centrai.“
Ji įsitikinusi, kad juos išgelbėjo tai, jog parduotuvės neprekiavo statybinėmis medžiagomis, nes statybos, kaip žinia, laukia geresnių laikų.
Sunkmečio pamokas direktorė sako labai vertinanti – šis laikotarpis, anot jos, išmokė dirbti, taupyti ir judėti į priekį. „Nebešvaistome, kur nereikia. Kiekvienas išleistas litas turi duoti grąžą“, – tvirtina ji.
Rajono vartotojų kooperatyvui priklausančiuose pastatuose nuo užpraeitų metų verda dideli darbai – suremontuota ir modernizuota 18 parduotuvių, restoranas. Jiems išleista apie penkis milijonus litų.
Remontuoti senas apšiurusias kooperatyvo parduotuves, diegti naują įrangą direktorę paskatino ne tik krizės metu kritusios darbų bei medžiagų kainos. „Parduotuvės estetinis vaizdas vaidina milžinišką vaidmenį. Šiandien pirkėjas jau nebenori eiti į parduotuvę, kurioje nėra kondicionierių, burzgia sena technologinė įranga“, – ji įsitikinusi, kad pinigai išleisti prasmingai. Šių metų planuose – dviejų kaimo parduotuvių renovacija ir nauji universalinės parduotuvės langai.
Kristi per maža aukščio
„Kartais susidaro įspūdis, jog žmonės krizę supranta kaip karą ar marą, kuris atsiranda nežinia iš kur, praūžia kaip mongolų orda, paliekanti nuniokotą kraštą“, – sako UAB „Universalūs medžio produktai“ direktorius Vygantas Dabužinskas.
Jis mano, kad krizė ar sunkmetis yra mūsų pačių veiklos ar neveiklos padarinys. „Vykstančius veiksnius lemia patys žmonės. Lietuvoje, Europoje, Amerikoje… Gal kitokios įtakos ir kitokie mastai“, – svarsto jis.
Vadovo nuomone, sunkmetis, sudėtingesnė situacija išryškina silpniausias grandis. Jeigu atmestinai dirbi, mokaisi ar gyveni tik šia diena negalvodamas apie rytdieną, krizė ir vėl ateis. Tačiau išvyti ją – mūsų pačių galioje.
„Mes – gamybinė įmonė. Ypatingai nepajutome kad kažkas iš esmės tapo kitaip. Didelis mūsų pranašumas, kad didžiąją dalį savo produkcijos eksportuojame. Jeigu iš mūsų perka, vadinasi, kažką darome geriau nei konkurentai“, – vadovas sako didelio pelno niekuomet neskaičiavęs. Tačiau per „aukso amžių“ ypatingai aukštai nepakilę ir kristi neturėjo kur. „Kai pradėjome verslą prieš septyniolika metų, kiekviena diena – kova už išgyvenimą. Dabar tai žmonės vadina „krize“, – pripažįsta pašnekovas.
Įsipareigojimai tapo našta
Odos ir kailių salono UAB „Roris ir ko“ generalinis direktorius Romas Pivoras versle jau daugiau kaip dvidešimt metų. Anot jo, per visus juos pastarieji – sunkiausi: „Net pradžia nebuvo tokia sudėtinga.“
Visi įsipareigojimai verslo klestėjimo laikais buvo prisiimti skaičiuojant tuos pinigus, kurie tuo metu plaukdavo į įmonės biudžetą. Krizė gerokai pakoregavo situaciją. „Piniginiai srautai pasikeitė, o įsipareigojimai liko“, – sako R. Pivoras.
Liūdnu sunkmečio vardu vadinamus metus jis vertina kaip rimtą pamoką. Jo nuomone, sugebėjimas numatyti problemas – svarbiausias visų verslininkų pasiekimas. To jis pats mokosi jau dvi dešimtis metų.
R. Pivoras teigia, kad taupymas krizės laikotarpiu – tai tik viena iš įmonės strategijos sudėtinių dalių. „Nepritariu Vyriausybės taktikai taupyti iš kažko atimant. Bet kokiom sąlygom pinigus reikia uždirbti“, – įsitikinęs jis.
Direktorius pripažįsta, kad krizė pakeitė jo požiūrį į prekybos centrus. Visuomet manęs, kad kailių salonai turi būti atidaromi atskirose parduotuvėse, miesto centre, rengiasi „kraustytis“ su savo produkcija į prekybos centrą „Ozas“ Vilniuje.
Idėjų turi ir ateičiai
Ukmergės kinologų draugijos prezidentas, įmonės savininkas Stasys Barauskas sako, kad esama ekonominė situacija tik dar labiau paskatino ne tik ieškoti būdų išsilaikyti, bet ir ieškoti naujų nišų versle.
Zooparduotuvės savininkas neseniai atidarė dar vieną parduotuvę, įkūrė veislyną. Jame veisia beveik visus gyvūnus, kuriais prekiauja parduotuvėse, – paukščius, triušiukus, šeškus, jūrų kiaulytes, žiurkėnus. „Veislynas atsirado ne tik taupymo sumetimais, kad pirkti iš kitur nereiktų. Savo gyvūnus veisdamas visuomet turiu pasiūlyti pirkėjams daugiau gyvūnų ir veislių. O pirkėjas visuomet mėgsta, kai yra iš ko rinktis“, – sako jis.
S. Barauskas labiausiai džiaugiasi ne tuomet, kai pirkėjas iš jo parduotuvės išeina pilnais krepšiais, o tuomet, kai čia sugrįžta. Jam svarbiausia užmegzti ryšį su klientu – tai yra sėkmingo verslo pagrindas.
Anot S. Barausko, krizė verslininkus privertė atsibusti iš miego – verslui lyg per sviestą sukantis, kartais aptingstama ir nebeieškoma naujų sprendimų. „O dabar idėjų turiu tiek, kiek galbūt net prieš krizę neturėjau“, – sako pašnekovas.