Šių metų kovo vidurio šalčiai muša rekordus – oro temperatūra net penkis kartus žemesnė už vidutinę daugiametę. Gražiausią pavasario šventę – Velykas, deja, šiemet sutiksime kailiniuoti.
Ligita JUODVALKIENĖ
Gedimino Nemunaičio nuotr. Velykų šventė siejama su pavasariu.
Ukmergės meteorologijos stoties laikinai einanti viršininkės pareigas Jolanta Dunčienė mena, kad šalčiu išsiskyrė 2005-ųjų metų kovas, tačiau šiųmetis pavasaris sumušė net jo rekordus.
Apie akivaizdžias anomalijas byloja ir daugiamečių klimato stebėjimų rezultatai.
Meteorologai vadovaujasi standartine klimato norma, kuri yra apskaičiuojama pagal 30 metų temperatūras.
Remiamasi 1961–1990 metų vidutiniais temperatūrų rodikliais.
Antrosios kovo dekados standartinė klimato norma – 1,4 laipsnio žemiau nulio. Tuo tarpu šiemet užfiksuota net penkis kartus žemesnė – 7,6 laipsnio šalčio.
Kenkia temperatūrų svyravimai
J. Dunčienė sako, kad nėra labai įprastas kovo pabaigai ir beveik 60 centimetrų siekiantis žemės įšalas. Tuo labiau, kad tokio gilaus jo nebuvo visą žiemą.
„Ūkininkai gali turėti nuostolių su žiemkenčiais – sniego danga dieną kiek pratirpsta saulėje, jau balutės atsiranda, o vakarop vėl į ledą sustingsta. Sukausto ir pasėlių laukus, ir kitų augalų šaknis“, – svarsto meteorologė.
Bėdos dėl šalčio iškyla ir jau sugrįžusiems iš šiltųjų kraštų sparnuočiams.
Žmonės pastebi, kad neįprasti klimato reiškiniai – nemenki trukdžiai ir mūsų sveikatai. Jautriai į pavasarines orų kaitas reaguoja širdies ligomis sergantys asmenys.
Kaip vieną šilčiausių ir ankstyviausių J. Dunčienė išskyrė 2007 metų pavasarį. Tuometinė vidutinė kovo mėnesio temperatūra gerokai perlipo standartinę klimato normą ir pasiekė 5,4 laipsnio šilumos. Kovo pabaigoje dienomis sušildavo iki 17,5 laipsnio, naktimis – vos vienas laipsnis šaltuko.
Anomalijos aiškinamos paradoksais
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klimatologijos skyriaus klimatologas Donatas Valiukas šį neįprastą pavasarį sieja su globaliniu klimato šilimu.
Daugeliui tai gali pasirodyti keista, bet klimatologai turi rimtų teiginių. Pasirodo, šiltėjant klimatui tirpstantys Arkties ledynai sutrikdo globalią atmosferos cirkuliaciją. Tuomet mūsų kraštą ima veikti rytinės – žemyninės – oro masės, nulemiančios žemesnę temperatūrą.
D. Valiukas pastebi, kad šių metų kovas nėra absoliutus šalčio „rekordininkas“. Panaši vidutinė temperatūra kovą yra užfiksuota daugiau nei prieš tris dešimtmečius. Tačiau žmonių atmintis siekia trumpiau – atsimenama tik kokių dešimties metų temperatūra.
Pavasarį matuoja kilometrais
„Pastaraisiais metais laikėsi standartinės temperatūros, pripratom prie tam tikro laiko, kuomet turėtų atšilti. Pavasario tikrai sulauksim, jis pro šalį nepraeis“, – juokauja D. Valiukas.
Ir jau visai rimtai paaiškina, kad pavasarį net kilometrais galima išmatuoti, jo judėjimo greitį nustatyti.
Mat klimatologai pastebėjo, kad pavasaris į Lietuvą „įeina“ nuo pietryčių pusės ir traukia link šiaurės rytų. Per parą „nužingsniuoja“ apie 20 kilometrų. O visą šalį „įveikia“ per keliolika dienų.
Šiluma neskuba
Sinoptikai didelių perversmų nežada ir šios savaitės pabaigoje. Penktadienio naktį šals iki 10 laipsnių. Dieną daug kur pasnyguriuos, laikysis neigiama temperatūra.
Daugelyje rajonų šeštadienio naktį drėbs šlapdriba, kuri nesiliaus ir dieną. Naktį šals iki 3 laipsnių, aukščiausia temperatūra dieną – 1 laipsnis šilumos.
Šv. Velykos taip pat nebus pavasariškos. Sekmadienio naktį termometro stulpeliai kai kur rodys 10 laipsnių šalčio. Dieną gali perkopti nulinę padalą. Panašūs orai laikysis ir antrąją švenčių dieną. Kiek šiltesnių orų galime tikėtis nuo balandžio 2-osios.
Velykos – ir kovą, ir balandį
Verta prisiminti, kad snieguotos Velykos būna ne tik dėl vėluojančio pavasario.
Juk ši šventė kasmet minima gana skirtingu laiku. Velykos švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pirmos pilnaties, buvusios po lygiadienio.
Ankstyviausios Velykos gali būti kovo 22-ąją, o vėlyviausios – balandžio 25-ąją.