Ukmergės kultūros centre praėjusią savaitę vyko rajono savivaldybės kartu su Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų Ukmergės filialu organizuota verslo konferencija „Drauge galime daug“.
Jau rašėme apie jos metu apdovanotus verslininkus. O dabar – apie konferencijos pranešimus.
Pristatydamas artėjantį perkusinės muzikos festivalį, afrikietiško būgno garsais konferenciją pradėjo perkusininkas Pavelas Giunteris.
Dalyvius pasveikino Ukmergės rajono savivaldybės meras Rolandas Janickas, Seimo narys Juozas Varžgalys, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Leonavičius.
J.Varžgalys pažymėjo, kad savivaldybė turėtų dėti didesnes pastangas verslo stiprinimo srityje, o administracijoje turėtų būti įsteigtas už verslo plėtrą atsakingas skyrius.
Konferencijoje klausytojams pristatyti penki pranešimai.
Investicijos – sostinei
Ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis kalbėjo apie Lietuvos konkurencingumo didinimą 2020-aisiais, pateikė daug skaidrių ir informacijos. Tiesa, jo žinia, kad Lietuvoje sėkmingiausios – didelės, eksportu užsiimančios įmonės, daugumos smulkiųjų mūsų rajono verslininkų labai nenudžiugino. Pagal statistiką nedidelių, eksportu neužsiimančių įmonių darbuotojų algos – pačios mažiausios.
Taip pat viceministras išdėstė nūdienos verslo problemas – kvalifikuotų darbuotojų, ypač inžinerinės pakraipos, stygių. Pasirodo, trūksta ne tik darbo rankų, bet ir žemės sklypų, kuriais domisi investuotojai.
„ES investicijos verslui Vilniaus apskrityje: tendencijos ir galimybės“. Pranešimą šia tema skaitė VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros direktorius Aurimas Pautienius-Želvys. Labai džiugių naujienų Ukmergei jis taip pat neišsakė, tik paliudijo, kad investicijų dalis keliauja į sostinę. Savivaldybėms, tokioms kaip Ukmergė, tenka trupiniai.
Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyriausioji specialistė Asta Rokickienė kalbėjo apie tvarius miestus bei Vilniaus regiono perspektyvas Lietuvos bendrajame plane. Taip pat viena iš minčių – investicijos gula į sostinę.
Žada statyti avilius
Apie Norvegijos investicijas „Ukmergės pramonės parke“ ir plėtros viziją pasakojo šio parko įmonės „Stansefabrikken“ valdybos narė Rita Bogužaitė.
Parkas buvo įkurtas 2003 metais, kai Norvegijos kompanija „Stafa Industrier“ nusprendė įsteigti gamybinį padalinį Rytų Europoje. Pasirinkę Lietuvą, Ukmergėje įkūrė bendrovę „Ukmergės pramonės parkas“ bei dukterines gamybos įmones.
„Ukmergės pramonės parkas“ teikia patalpų nuomos, rinkodaros, konsultavimo, tiekėjų bei darbuotojų paieškos paslaugas, taip pat čia vykdoma ir gamyba.
Skaičiuojama, kad iš viso parko įmonėse dirba per 400 darbuotojų, o metinė apyvarta siekia 50 mln. eurų.
„Stansefabrikken“ valdybos narė pažymėjo, kad jų iššūkis, kaip ir visur versle, – darbuotojų stygius.
Parkas, pasak R. Bogužaitės, turi ambicingą siekį – tapti žaliuoju. Tai brangus sumanymas, tad numatyta parko plėtra ir planuojamos naujos darbo vietos.
Lietuvoje suskaičiuojama bent 16 tokių, kaip ir Ukmergėje, pramonės parkų, tačiau vadinamojo tvaraus parko kol kas nėra nė vieno.
Ukmergiškiai net užsimojo ant savo įmonės pastatų stogų įrengti bityną. Medaus parduoti nesirengia, bet žada juo vaišinti verslo klientus.
Apie „Černobylį“
Bene daugiausiai dėmesio konferencijoje sulaukė filmo „Černobylis“ prodiuserės Lietuvoje Linetos Mišeikytės pranešimas „Černobylis“: iššūkiai ar spindesys, virtęs galimybėmis?“
L.Mišeikytė kartu su užsienio partneriais Lietuvoje nufilmavo daugiau nei trisdešimt filmų. Dirbo ir kuriant tokius filmus kaip „Karas ir taika“, padėjusius atvesti „Černobylį“ į Lietuvą. Kalbėdama apie šį serialą prodiuserė pabrėžė ne tik profesionalų lietuvių darbą, bet ir serialo idėjos svarbą – kas atsitinka, jeigu nenorime žinoti tikrosios tiesos.
Sako, kad „Černobylis“ – labiausiai ją sukrėtęs filmas.
Pasakodama jo atėjimo į Lietuvą istoriją minėjo, jog užsakovai ieškojo šalies, kurioje būtų geri specialistai, infrastruktūra ir finansinės paskatos.
Prieš pradėdami filmuoti, kartu su užsakovais vyko į ekskursiją Ignalinos elektrinėje. Bet komanda suprato, kad vien pakliuvimas į elektrinę užtrunka apie 3 val. Tai suprasdama kelis mėnesius derino leidimus, bendravo su personalu.
Prodiuserės žodžiais, „Černobylis“ buvo lietuvių profesionalumo, kūrybingumo, gebėjimo prisitaikyti prie įvairaus dydžio projektų patikrinimas. Ši tema britams nėra iki galo aiški. „Jiems buvo sunku suvokti tarybinio žmogaus elgesį, aprangos stilių, daiktų specifiką“, – pasakojo viešnia, pažymėdama, kad lietuviai buvo ne tik sumanymo įgyvendintojai, bet ir konsultantai. Jeigu kūrime būtų dalyvavę vien britai, filmas nebūtų toks autentiškas.
Šis filmas išgarsino mūsų šalį visame pasaulyje. Atsiimdami prestižinius apdovanojimus jo kūrėjai skyrė apdovanojimus Lietuvai.
Į konferenciją Ukmergėje susirinko per 100 dalyvių ne tik iš mūsų rajono, bet ir Anykščių, Jonavos, Kėdainių, Kupiškio, Mažeikių, Molėtų, Utenos, Šalčininkų, Širvintų.
Penktus metus iš eilės vykstantį renginį moderavo kraštietis renginių vedėjas Rolandas Vilkončius.
Konferenciją vainikavo sėkmingiausių 2019-ųjų metų Ukmergės rajono verslo atstovų apdovanojimai.
