Į redakciją užsukusi moteris pasidalino pastebėjimu, kad, siekiant gauti kompensaciją už šildymą, reikia teikti prašymą savivaldybei.
„Visur ištransliuota, kad kompensacija suteikiama arba nesuteikiama, priklausomai nuo turimo turto. Tačiau niekas nepasako, kokia ta turto riba, kai jau kompensacijos gali nebegauti, nors pagal gaunamas pajamas ji priklausytų.“
Moteris sako, kad savivaldybėje to teiravosi, tačiau jai pareiškė, kad negali pasakyti. „O kodėl? Ar tai labai jau sudėtinga?“ – klausė skaitytoja. Jos manymu, besikreipiančiųjų į savivaldybę dėl kompensacijų būtų mažiau, jei žmonės žinotų, kokia yra turimo turto riba. Tada be reikalo neeikvotų nei savo, nei savivaldybės darbuotojų laiko.
Ukmergės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Valdonė Ginaitienė priminė, kad rugsėjo mėnesį Seimas priėmė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimus, kuriais sutarta vėl pradėti vertinti asmenų turimą turtą, skiriant piniginę socialinę paramą. Turtas laikinai nuo 2020 m. birželio nebuvo vertinamas.
Pasak V. Ginaitienės, deklaruoto turto vertė yra gaunama iš Registrų centro. Kiekvienai šeimai ar asmeniui turto normatyvai yra skirtingi, priklausomai nuo asmenų skaičiaus šeimoje bei turto įkainojimo. Kiekvienoje savivaldybėje yra atskiros verčių zonos, skirtingi turto įkainojimai.
„Tiesiog atėjus į savivaldybę ir pasakius, kokio turto turi, sužinoti, ar priklauso kompensacija, nėra galimybės, nes turtas vertinamas pagal nustatytą skaičiuoklę.
Savo turimą turtą pareiškėjas pirmiausia turi nurodyti prašyme“, – tvarką paaiškino pavaduotoja.
Turto vertė apskaičiuojama, sumuojant visų bendrai gyvenančių asmenų turimą turtą: įregistruotų pastatų, sodo namelių, žemės sklypų vertes, gyvulių, paukščių, žvėrelių ir bičių šeimų vertes (jei jos viršija 1 160 Eur), apskaičiuotas pagal specialią skaičiuoklę, ir paties pareiškėjo prašyme nurodyto turto vertes.
Priimant sprendimą dėl piniginės socialinės paramos teikimo, turi būti apskaičiuota ne tik turimo turto vidutinė rinkos vertė, bet ir turto normatyvinė vertė.
Atkreipia dėmesį, kad yra nustatyti ne tik nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvai, bet ir piniginių lėšų normatyvas.
Piniginių lėšų normatyvas vienam asmeniui yra 2 355 Eur (15 valstybės remiamų pajamų dydžių). Jo savivaldybė netikrina, tačiau pasilieka teisę kilus įtarimų paprašyti, kad žmogus pateiktų banko išrašą.
Turto vertės normatyvas asmeniui apskaičiuojamas, sudedant nekilnojamojo turto vertės normatyvą ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių bei pajų vertės normatyvus.
Būsto ploto normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui yra 60 kv. m naudingojo būsto ploto vienam iš jame gyvenamąją vietą deklaravusių arba būstą nuomojančių bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui, pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam kitam bendrai gyvenančiam asmeniui.
Žemės sklypų normatyvai:
- gyvenamosios teritorijos žemės: miestuose – 6 arai, miesteliuose ir kaimuose – 25 arai;
- žemės ūkio paskirties (mėgėjų sodo žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai) – 6 arai;
- žemės ūkio paskirties, įskaitant miško medynus, konservacinės paskirties, įskaitant miško medynus, vandens ūkio ir miškų ūkio paskirties, įskaitant miško medynus, žemės: miestuose – 6 arai, miesteliuose – 25 arai, kaimuose – 6 hektarai.
„Jei bendrai asmens turimo turto vertė yra mažesnė nei apskaičiuotas normatyvas, žmogus turi teisę gauti piniginę socialinę paramą. Tačiau tai išsiaiškinti yra ilga procedūra, todėl gyventojai turi pateikti prašymus“, – sako V. Ginaitienė.
Ukmergės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus duomenimis, šiemet nuo rugsėjo iki lapkričio 6 d. priimta 3 340 prašymų skirti būsto šildymo išlaidų kompensacijas.
Iš jų 689 gyventojai neturi teisės į kompensacijas, nes jų turto vertė viršija nustatytą normatyvą.
Pernai tuo pačiu laikotarpiu priimti 4 387 prašymai.
Pasak pavaduotojos, stebina tai, kad, nors žiniasklaidoje plačiai aiškinama, kad skiriant kompensacijas nuo rugsėjo vėl atsižvelgiama ne tik į pajamas, bet ir į turtą, vis tiek teikia prašymus net ir turintys daug turto žmonės. Prašymų skirti kompensacijas gauta ir iš turinčiųjų žemių, miškų ir net butų Vilniuje.
Pasak pašnekovės, didelius namus turintys po vieną juose likę gyventi pensininkai neretai išlieja nuoskaudą dėl jiems nepriklausančios kompensacijos – sako namo juk neatsikąs. Tačiau nieko pakeisti šiuo atveju negalima. Juolab, kad kompensacija dažnai nepriklauso net ir nedidelius namukus turintiems gyventojams.
Išvados apie tai, ar žmogus turi teisę į kompensaciją už būsto šildymą teikiamos bendrovei „Ukmergės šiluma“, kuri ir paskaičiuoja gyventojui priklausančios kompensacijos dydį.
