Senoji statyba pasižymi itin aukštu meistriškumo lygiu ir ilgaamžiškumu, tačiau ne visose srityse. Senųjų namų kaminai – silpnoji grandis, kuri su laiku gali tapti rimta problema. Kodėl į kaminus reikia kreipti tiek daug dėmesio? Juk kūrenta dešimti metų ir nieko nenutiko…
Jei nenutiko per 50 metų, nereiškia, kad nenutiks rytoj. Į krosnis dabar kartais pakliūva ne tik kokybiška mediena, bet ir įvairios atliekos, „pagardintos“ geru sluoksniu cheminių medžiagų. Dėl to gausiau kaupiasi suodžiai ir suodžių gaisro tikimybė didėja. Kita priežastis yra kamino plytos. Šamotinės plytos, nuolat kaitinamos ir atvėsinamos, turi tendenciją po kurio laiko pradėti skilinėti. Per įskilimus suodžių gaisro liepsnos gali persikelti į patalpą ir tada nelaimės neišvengsime. Kaip spręsti šią situaciją?
Efektyvūs sprendimo būdai yra bent du. Vienas jų – statyti name išorinį kaminą, jei yra galimybė. Tada vertėtų pagalvoti ir apie katilinės vietos pakeitimą, nes šis būdas galimas tik esant tam tinkamos konstrukcijos namams.
Antras efektyvus būdas – kaminų įdėklai. Tai nerūdijančio plieno viensluoksniai arba dvisluoksniai vamzdžiai (naudojami itin retai pagal klientų pageidavimus), kurie yra įleidžiami į esamo kamino vidų. Kaip tai daroma?
Pirmiausia senas kaminas yra gerai išvalomas. Jo ilgaamžiškumas taip pat priklausė ir nuo valymo. Dabar jau išnykusi kaminkrėčio profesija tuo ir pasižymėjo – kaminų valymas laikomas svarbiausiu būdu apsaugoti namus nuo liepsnų. Švariame kamine, kuriame nebeliko šiukšlių, suodžių, pelenų ir kitokių degimo atliekų, yra montuojamas apvalus arba ovalus nerūdijančio plieno vamzdis. Kamino griauti nereikia, vamzdžiai sujungiami patikimai ir greitai specialiomis movomis.
Kamino apačioje pastatomas trišakis. Jo tikslas – išvesti į patalpą vamzdį, prie kurio bus jungiama šiuolaikinė krosnis ar krosnelė. Prie šio vamzdžio katilas jungiamas be papildomų sujungimų, nemažinant vamzdžio diametro.
Po trišakiu gali būti montuojamas specialus pravalos indas. Jis skirtas surinkti suodžius ir juos išvalyti tiesiog atidarius pravalos dureles ir išsemiant semtuvėliu.
Taip pat gali būti montuojamas kondensato surinktuvas. Jis yra skirtas subėgti susidariusiam kondensatui arba krituliams, kurie į įdėklą papuolė iš išorės lyjant lietui, ar tirpstant ledui ar sniegui, taip pat esant neteisingai sureguliuotam katilui. Kondensatą surinkti yra labai svarbu. Jei jis nesurenkamas, kamine gali kauptis drėgmė, o taip pat susimaišęs kondensatas su suodžiais virsta į smalą panašią medžiaga, kuri užkemša kaminą, ją sunku valyti.
Kad kondensato būtų kuo mažiau ir lietus nei sniegas nepatektų iš išorės, ant kaminų įdėklų viršaus paprastai yra statomi nedideli metaliniai stogeliai. Jie yra kur kas platesnio skersmens, nei įdėklo vamzdis, dėl to nepatenka ir šoninis lietus. Kad nepribyrėtų lapų ir kitokių šiukšlių, reiktų pasirūpinti ir specialiu apsauginiu tinkleliu.
Kaminų įdėklai yra montuojami tvirtai, todėl esant stipriam vėjui jie nebarška ir nekelia jokio triukšmo. Dėl šios priežasties, juos renkasi didžioji dauguma namų savininkų, norinčių renovuoti savo senąjį kaminą.
Kas gali sutrukdyti kaminų įdėklų sumontavimą? Netiesus kaminas – pagrindinė problema, dėl kurios kaminų įdėklų montavimas gali būti komplikuotas. Jei kamino išlinkimai yra staigūs ir dideli, galima kamino sienas griauti ir statyti alkūnes, arba vertėtų pagalvoti apie naujo kamino pastatymą ar bent jau kapitalinį jo remontą. Jei kaminas nelabai lenktas, pasviręs ar susisukęs, montuojami lankstūs įdėklai, nieko griauti nereikia. Apie tai reiktų pasikonsultuoti su patyrusiais kaminų specialistais, kad ir iš MB „Dumtra“. Saugumas – svarbiau, o kaminų įdėklai kaip tik užtikrina jūsų namų saugumą.
