Kokie pokyčiai laukia naujaisiais mokslo metais?

Autorius Ukmergės žinios
Kokie pokyčiai laukia naujaisiais mokslo metais? /

Jau prasidėjo naujieji mokslo metai. Ką nauja jie atneš, kokių pokyčių laukiama? Apie tai skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Pirmiausia išplatintame pranešime džiaugiamasi padidėjusiais mokytojų atlyginimais – mokytojo darbo užmokestis į rankas nuo 2019 metų išaugo daugiau nei pusantro karto. Valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimai švietimui išaugo 58 proc.

Nuo rugsėjo 1-osios mokyklų biudžetus papildys lėšos mokinių konsultacijoms, naujoms gyvenimo įgūdžių pamokoms, pailgintam pasirengimui pamokoms mokytojams, dirbantiesiems pagal atnaujinto turinio ugdymo programas.

Atnaujintos programos

Šiais mokslo metais 20 proc. ilginamas laikas pasirengti pamokoms tiems mokytojams, kurie dirbs pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas. Jos bus įgyvendamos nelyginėse klasėse. Lyginėse klasėse bus tęsiamos ir užbaigiamos dabartinės programos.

Dar kitais, 2024–2025 mokslo metais jau visos klasės dirbs pagal atnaujintas programas. Įsiklausius į chemijos ir fizikos dalykų mokytojų asociacijų siūlymą, pagal atnaujintas šių dviejų dalykų (fizikos ir chemijos) programas mokysis ir aštuntokai – vieninteliai iš visų lyginių klasių.

Ugdymo programos atnaujinamos kas dešimtmetį.

Atnaujintose programose nėra radikalių permainų, tačiau mokymo tikslu tampa ne tik žinių įgijimas, bet ir mokėjimas šias žinias taikyti, turėti daugiau šiuolaikiniame pasaulyje reikalingų įgūdžių.

Skelbiama, kad mokyklos jau yra nusipirkusios daugiau kaip 19 tūkstančių 26 pavadinimų vadovėlių, parengtų pagal atnaujintas programas, daugiausia – pradinukams. Ministerija šiemet mokykloms vadovėliams pirkti skyrė 16 mln. Eur.

Valstybiniai egzaminai

Valstybinis egzaminas bus laikomas dalimis, mažesnėmis apimtimis – III klasės gimnazistai pavasarį laikys tarpinius pasiekimų patikrinimus.

Tai – galimybė mokytis nuosekliau, atsiskaityti palaipsniui, nenukeliant visko į vieną brandos egzaminų sesijos mėnesį. Jei per tarpinį patikrinimą nepavyko pasirodyti taip gerai, kaip tikėtasi, lieka galimybė pasistengti egzamino metu.

Tarpinio patikrinimo metu galima gauti 40 proc. galutinio egzamino vertinimo – to užtenka, kad egzaminas būtų išlaikytas. Surinkęs (-usi) ne mažiau kaip 35 taškus per tarpinį patikrinimą, abiturientas (-ė) ateis į egzaminą žinodamas (-a), kad valstybinis egzaminas jau išlaikytas, kad ir kiek taškų per jį gaus.

Siekiant, kad ir mokiniai, ir jų mokytojai jaustųsi ramiai, pirmajai tarpinius patikrinimus laikančiai kartai bus suteikta galimybė perlaikyti tarpinį patikrinimą po metų, IV gimnazijos klasėje, o į galutinį valstybinio brandos egzamino rezultatą bus įskaičiuotas aukštesnis tarpinio patikrinimo rezultatas.

Patikrinimai, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros pirmąjį (kalbėjimo) tarpinį patikrinimą, vyks elektroniniu būdu, mokyklose.

Numatomos papildomos lėšos mokinių pasiekimų patikrinimams organizuoti ir vykdyti, perkami kompiuteriai. Mokytojams bus papildomai sumokama už darbą patikrinimo metu. Šių metų abiturientai egzaminus laikys pagal seną tvarką.

Papildomos konsultacijos

Šie mokslo metai yra pirmieji, kai mokiniams, nepasiekusiems patenkinamo pasiekimų lygmens pasiekimų patikrinimų metu 4, 8 ir 10 kl., naujais mokslo metais bus teikiamos papildomos konsultacijos.  Šiam tikslui ministerija savivaldybėms skiria lėšų atlyginti mokytojams už konsultacijoms skirtą darbo laiką.

Be kita ko, stiprinant matematikos mokymą, nuo rugsėjo 1 d. daugės matematikos mokymui skirtų pamokų skaičius 3 klasėje, III ir IV gimnazijos klasėse prisidės po 1 pamoką.

Nauja pamoka

Nuo šių mokslo metų atsiras nauja pamoka – gyvenimo įgūdžių. Nuo rugsėjo 1 d. gyvenimo įgūdžių dalykas įvedamas 5 ir 7 klasėse (po vieną pamoką per savaitę) bei 9 klasėje – (1 pamoka kas dvi savaites). Palaipsniui nuo 1 iki 10 klasės šiam dalykui bus skiriama po 1 savaitinę pamoką.

Gyvenimo įgūdžių bendroji  programa integruoja daug svarbių temų: socialinis ir emocinis ugdymas, sveikatos ugdymas, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija, patyčių ir smurto prevencija, žmogaus sauga, saugus eismas, pirmoji pagalba, lytiškumo ugdymas, psichinės sveikatos stiprinimas, lyčių lygybė, pagarbių santykių kūrimas, žmogaus teisės ir kt.

Bendra lankomumo tvarka

Bendroje tvarkoje numatyta, kad nuo šio rugsėjo tėvai dėl ligos per mėnesį galės pateisinti penkias dienas arba daugiau dėl svarbių, objektyvių, pagrįstų priežasčių.

Jei vaikas sirgs daugiau kaip penkias dienas per mėnesį, tėvai mokyklai turėtų pateikti informaciją iš elektroninės sveikatos informacinės sistemos ar kitą įrodymą, pagrindžiantį mokinio ligą ar apsilankymą pas gydytoją.

Medicininių pažymų gydytojai neišrašinės. Dabar rengiama sistema, kuri leis pateisinti pamokas automatiškai, kai elektroninėje sveikatos informacinėje sistemoje atsiras įrašas apie apsilankymą pas gydytoją. Tokia sistema galėtų būti baigta ir pradėtų veikti nuo kitų metų. Kol jos nėra, ateinančiais mokslo metais tėvai, pateisindami daugiau nei penkias dienas per mėnesį dėl vaiko ligos, turės mokyklai pateikti vaiko ligą pagrindžiančią informaciją.

Kaip ir iki šiol dažniausiai buvo taikoma mokyklose, mokyklos administracija pateisins mokinio praleistas pamokas dėl dalyvavimo renginiuose, varžybose, olimpiadose ir pan.

Vaikui mokyklos nelankant ilgiau nei 5 dienas ir negavus iš tėvų jokios informacijos apie vaiko ligą ar kitas svarbias nelankymo priežastis, mokykla turės susisiekti su tėvais. Jei nepateisinti praleidimai kartosis, nelankymo priežastis aiškinsis mokyklos vaiko gerovės komisija. Jei nepadės ir tai, bus kreipiamasi į savivaldybę dėl kompleksinės pagalbos mokiniui ir jo šeimai. Tokį pagalbos teikimo algoritmą mokyklos paprastai taiko ir dabar.

Preliminariais duomenimis, bendrojo ugdymo mokyklose nuo rugsėjo mokysis beveik 344 tūkst. mokinių – puse tūkstančio mažiau negu praėjusiais mokslo metais.

 UŽ inf.

Dalintis

Nuotraukų galerija:

Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *