Amerikiečių rašytojas ir scenaristas Džordžas R. R. Martinas yra pasakęs: „Knygų skaitytojas pragyvena tūkstančius gyvenimų iki savo mirties. Žmogus, kuris niekada neskaito – tik vieną“.
Knygos (https://vaga.lt/) plečia mūsų suvokimą, brandina mus kaip asmenybes. Neretai sakoma, jog knygų nauda neaprėpiama. Bet ar šiandien, gyvendami technologizuotame pasaulyje, nesame pamiršę knygų vertės?
Šiame straipsnyje detaliau apžvelgsime knygų skaitymo poveikį ir tai, kodėl vertėtų įtraukti knygų skaitymą į savo kasdienybę.
Kodėl žmonės pamiršta knygų naudą?
Šiandien gyvename laikais, kada technologijų progresas yra spartus kaip niekad, o dirbtinis intelektas tam tikrose srityse jau yra pralenkęs žmogaus galimybes. Šių dienų mokiniai jau neberašo rankomis, o pasaulį didžiąja dalimi ima pažinti per ekranus.
Telefonai, planšetės, kompiuteriai ir kiti elektroniniai įrenginiai yra tapę neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi. Skaitmeninis pasaulis mus įsupa savo įvairove, dinamiškumu, suteikiamu pojūčiu, jog bet kas, kas šiandien pasaulyje yra svarbu ir aktualu – pasiekiama vienu paspaudimu. Galbūt tai viena priežasčių, kodėl lentynose dulka taip ir neperskaitytos knygos?
Žinoma, nereikėtų manyti, jog technologijos visiškai išstūmė knygas ir rašytines istorijas. Anaiptol: net ir gyvenant amžiuje, kada 24 valandas per parą mus pasiekia nesibaigiantis informacinis srautas, o istorijos skaitmeniniu pavidalu nuolatos keičia viena kitas, – žmonės vis dar renkasi skaityti knygas. Beje, galbūt tai viena priežasčių, kodėl sparčiai populiarėja ir knygos internete.
Ką žmonės gauna skaitydami būtent knygas? Ką sako mokslas apie knygų naudą žmogui? Toliau Jūsų dėmesiui – plati apžvalga apie tai, kodėl svarbu ir verta skaityti knygas.
Skaitymas gali patobulinti regą, klausą ar net skonio jusles
Vis daugiau tyrimų patvirtina: knygų skaitymas gerina mūsų smegenis ir gali tiesiogiai pakeisti mąstymą. Naudojant magnetinio rezonanso tyrimus, mokslininkai pastebėjo, kad skaitymas suaktyvina neuroninius tinklus ir signalų perdavimą smegenyse. Kuo daugiau žmogus skaito knygų, tuo kompleksiškesnės neuronų jungtys susidaro jo smegenyse.
Smegenų tyrimai taip pat rodo, kad skaitymo metu ir keletą dienų po to padidėja smegenų jungčių aktyvumas, ypač somatosensorinėje sistemoje, atsakingoje už pusiausvyrą, regos, klausos, skonio, uoslės, lytėjimo jusles.
Knygų skaitymas (kaip ir kita intelektinė veikla) gerina ir kognityvinius (pažinimo) įgūdžius, tokius kaip analitinis, loginis mąstymas, atmintis, gebėjimas susikoncentruoti. Kognityviniai įgūdžiai silpnėja žmogui senstant, tad knygų skaitymas gali padėti išlaikyti žvitrų protą senatvėje.
Svarbu pridurti ir tai, jog knygos pripildo mūsų mąstymą ir suvokimą naujomis žiniomis, plečia bendrąjį išsilavinimą. Skaitančio žmogaus mąstymas įprastai yra daug platesnis negu neskaitančio.
Skaitant knygas platėja žodynas – skaitantis žmogus geba kalbėti ir rašyti daug kompleksiškesniais sakiniais, naudoti daugiau sąvokų, sudėtingesnių terminų. Šis teigiamas knygų poveikis itin aktualus ir mokantis naujų kalbų.
Skaitymas sumažina stresą net iki 68 procentų
Skaitydami knygas ir panirdami į knygų veikėjų gyvenimus mes mokomės geriau suprasti ir savo jausmus, emocijas; savo dvasinį pasaulį. Mes tampame įgalūs daug lengviau atpažinti savo veiksmų priežastis ir galimas pasekmes, retrospektyviai įvertinti potyrius.
Be to, knygos padeda sumažinti patiriamą nerimą ar stresą – skaitant knygas mes atsipalaiduojame. Sussexo universiteto mokslininkai patvirtino, jog knygų skaitymas yra pats efektyviausias nusiraminimo būdas (sumažinantis stresą iki 68 procentų), netgi efektyvesnis už pasivaikščiojimą ar muzikos klausymą. Kuo tuo galima pagrįsti? Psichologai mano, kad susikoncentruodami į knygos skaitymą, mes itin greitai nukreipiame dėmesį nuo įtampų kūne.
Tuo tarpu Buffalo universiteto profesorė, mokslininkė Malanie Green yra teigusi, jog „knygų skaitymas mums leidžia susijungti su kitais ir pasijusti dalimi kažko daugiau, negu mes patys“. Taigi knygų skaitymas padeda suvokti savo išgyvenimus ir pajusti, jog mūsų patirtys nėra tik asmeninės – jos bendražmogiškos.
Knygų skaitymo nauda socialiniams įgūdžiams
Tyrimai rodo, kad žmonės, skaitantys knygas, kuriose aprašomi vidiniai veikėjų išgyvenimai, ne tik geriau supranta savo emocinį, dvasinį pasaulį, bet yra daug supratingesni ir empatiškesni kitų atžvilgiu. Išlavintas emocinis intelektas padeda daug lengviau kurti, išlaikyti ir gerinti tarpasmeninius santykius.
Knygos taip pat ugdo koncentraciją ir kantrybę, savybes, kurios leidžia tapti geresniais pašnekovais ir konfliktų sprendėjais. Nereikėtų atmesti ir to, jog skaitantys žmonės tampa geresniais pašnekovais dėl platesnio sukaupto žinių bagažo, gebėjimo įsitraukti į pokalbius įvairiomis temomis.
Galiausiai, knygų skaitymas gali mus priartinti prie naujų pažinčių. Skaitantys žmonės buriasi į socialinius tinklus ar gyvus knygų klubus, diskusijas, knygų pristatymus ir kitus su knygų skaitymu susijusius renginius – visa tai gali tapti puikia galimybe susirasti bendraminčių.
Knygos padeda gyventi ilgiau
Nors prieš tai aptarta skaitymo nauda mūsų intelektui, emocinei sveikatai bei socialiniams įgūdžiams turi teigiamos įtakos ir bendrajai sveikatai, mokslininkai išskiria ir daugiau aspektų, kaip knygos veikia mūsų fizinį kūną bei sveikatą.
Mayo klinikos medikai teigia, jog skaitymas turėtų tapti kasdienės vakaro rutinos dalis. Skaitymas prieš miegą itin rekomenduojamas žmonėms, patiriantiems miego sutrikimų.
Jungtinės Karalystės Nacionalinis sveikatos biuras skatina skaityti knygas žmonėms, patiriantiems nerimo, nuotaikos ar depresijos sutrikimų. Tyrimai rodo, kad dvasinė literatūra arba savipagalbos knygos gali sumažinti kraujo spaudimą ir suteikti vidinės ramybės pojūtį.
Studijos taip pat rodo, kad knygų skaitymas gali padėti sulėtinti neurodegeneracinių ligų (Parkinsono, Alzheimerio ligų, senatvinės demencijos) progresavimą ar netgi užkirsti joms kelią.
O štai 2016 metais žurnale „Social Science & Medicine” publikuotame straipsnyje nurodyta, kad knygų skaitymas yra raktas į ilgaamžiškumą: knygų skaitytojai susiduria su 20 proc. mažesne mirties tikimybe nei žmonės, skaitantys tik žurnalus ir laikraščius. Tą galima paaiškinti tuo, jog knygos kaip niekas kitas padeda sumažinti nerimą ir stresą.
