Ukmergės kraštotyros muziejus pristatė šiemet išleistą muziejininko Raimondo Ramanausko knygą „Ukmergės miesto istorija (nuo įkūrimo iki 1919 m.)“. Medžiagą įvairiuose archyvuose knygos autorius rinko 30 metų.
Leidinio autorius R. Ramanauskas sako esąs antros kartos ukmergiškis. Papasakojo, kaip prieš daugelį metų pradėjęs dirbti muziejuje pasigedo išsamaus veikalo apie miesto istoriją.
„Apie Ukmergę galėjai pasiskaityti viename iš A. Miškinio parengtų tomų, tačiau jame daugiau nagrinėjama miesto urbanistinė raida ir neatsispindi miestelėnų gyvenimas, įvykiai“, – sakė jis. Tada pats pradėjo rinkti medžiagą, negalvodamas apie knygą. Knygos rašymo ėmėsi per karantiną, kai negalėjo lankytis archyvuose. „Nutariau, kiek surinkta, tiek pakaks“, – sakė muziejininkas. Knyga užbaigė jo 30-ies metų darbą.
Rinkdamas medžiagą R. Ramanauskas naudojosi skirtingais archyvais, įvairių fondų dokumentais. Papasakojo apie medžiagos rinkimo sunkumus, kai teko skaityti fotografuotus nekokybiško ryškumo mikrofilmus vietoje dokumentų originalų. Iš pradžių naudojosi lupa, bet, netekęs kantrybės, nustojo visai juos šifruoti. Sykį teko pakovoti, kad gautų originalą vietoje nekokybiško mikrofilmo. Pateikęs nekokybišką mikrofilmą įstaigos vadovybei, originalų dokumentą gavo per 15 minučių, nors įprastai reikia laukti 1–2 paras.
R.Ramanauskas, be kita ko, savo knygoje kvestionuoja anksčiau naudotą ir įtvirtina dabar minimą miesto jubiliejaus datą. Tvirtai paneigia legendas ir siūlo laikytis oficialiai nustatytos pirmojo paminėjimo datos. Muziejininkas analizuoja ir miesto vardo kilmę, pateikia įvairias jos versijas.
Paaiškina ir tai, kodėl knygoje aprašo periodą nuo įsikūrimo iki 1919-ųjų, o ne vėlesnius laikus. Jo pastebėjimu, jaunoji karta nemoka lenkų ir rusų kalbų ir tų archyvų, kurių medžiaga remiasi R. Ramanauskas, negali perskaityti. „To laikotarpio jau nebeištyrinės. O vėlesnių laikų medžiagos pilna ir lietuvių kalba“, – sakė jis.
Knygą recenzavo Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius mokslų daktaras Arūnas Astramskas. Pasak jo, R. Ramanauskas yra puikus savo miesto istoriografas, surinkęs daugybę straipsnių, kuriuos turi ne tik kartotekoje, bet ir savo galvoje, jais laisvai naudojasi bei diskutuoja su istorikais, suranda jų padarytas klaidas, naudoja daug šaltinių ir pateikia išsamų Ukmergės gyvenimo vaizdą.
Pasak A. Astramsko, kai kurios knygoje pateikiamos detalės svarbios ne tik Ukmergės, bet ir Lietuvos istorijos kontekste, todėl įdomios plačiam istorija besidominčių žmonių ratui.
Jis apgailestavo, kad nėra dalies, kuri būtų skirta miesto istorijai nepriklausomoje Lietuvoje. Jo manymu tokia dalis papildytų knygą ir būtų vertinga.
Recenzentas įvardijo ir kelis knygos trūkumus. Vienas jų – nėra skyrių ir poskyrių.
Prie trūkumų mini tai, kad knygoje susitelkiama vien į Ukmergę, nepateikiant platesnio konteksto, kas tuo pačiu metu vyko Lietuvoje, kituose panašaus dydžio miestuose, kuo Ukmergė išsiskyrė. O smulkių faktų gausa užgožia esminius dalykus. Pavyzdžiui, Kauno gubernijos kontekste Ukmergė išsiskyrė tuo, kad buvo vienintelis miestas savo prioritetu pasirinkęs švietimą. Buvo įkurtos dvi vidurinės mokyklos, merginų ir vaikinų, išlaikomos savivaldos. Lėšų trūko, tad savivaldybė kirto mišką, kad sumokėtų algas mokytojams…
Recenzento manymu, knygoje į miesto įvykius žiūrima per lietuvių prizmę, nors miestas buvo daugiatautis.
Apibendrindamas recenzentas teigė, kad knyga vertinga istorinės informacijos sklaida ir dabartinių ukmergiškių istorinės sąmonės formavimu. Iki šiol tokio leidinio apie Ukmergę nebuvo išleista.
Knyga, atspindinti Ukmergės šimtmečių istoriją, susisieja su atidaryta paroda „Ukmergės miesto raida“, kurioje eksponuojami archeologinių tyrinėjimų radiniai, liudijantys apie skirtingais laikotarpiais čia gyvenusių žmonių gyvenimą. Paroda muziejuje veiks iki liepos 9 d.
Lėšų R. Ramanausko knygai „Ukmergės miesto istorija (nuo įkūrimo iki 1919 m.)“ išleisti buvo skyrusi rajono savivaldybė. Knyga buvo išleista nedideliu 300 egzempliorių tiražu, tad įsigyti kol kas nėra galimybės – pavartyti galima nebent viešosios bibliotekos skaitykloje.
Po vieną ar kelis knygos egzempliorius perduota Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo, Kauno apskrities viešajai, Vilniaus universiteto bei Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoms, po kelias dešimtis – Ukmergės Vlado Šlaito viešajai bibliotekai bei rajono švietimo įstaigoms, didžiausia dalis palikta rajono savivaldybėje ir kraštotyros muziejuje.
Tačiau muziejaus direktorė Violeta Reipaitė šią savaitę nuramino visus, norinčius leidinį įsigyti – su leidykla jau sutarta dėl papildomo 100-o egzempliorių leidimo. Knygą artimiausiu metu bus galima įsigyti muziejuje, ji kainuos 25 eurus.
