Ukmergės kino ir foto klubas „Horizontas“ mini savo veiklos dešimtmetį. Jo nariai kviečia į kultūros centro dailės galerijoje eksponuojamą jubiliejinę parodą „10 požiūrių“.
Vaidotė ŠANTARIENĖ
Autorės nuotr. Albinas Kuliešis perskaitė klubo „Horizontas“ nariams skirtus Seimo narės Auksutės Ramanauskaitės-Skokauskienės sveikinimus.
Parodoje – ne tik ukmergiškių, bet ir menininkų iš Kauno bei Panevėžio, kuriuos vienija šis klubas, nuotraukos. Apie dešimt metų ir ilgiau trunkančią kelionę po fotografijos platybes jie pasakojo parodos atidarymo metu.
Šventinį vakarą „Horizonto“ įkūrėjas, Ukmergės rajono kultūros tarybos pirmininkas Albinas Kuliešis vadino ypatingu visiems autoriams. Pristatydamas klubo veiklą, kalbėjo apie nuo pat pirmų dienų jam priklausančius, naujus narius bei tuos, kurie ir išvykę iš Ukmergės neatitrūksta nuo šios veiklos.
Savo kraštą pro objektyvą menininkai pristato ne tik visai Lietuvai, bet ir užsieniui. Klubo fotografai dalyvauja individualiose bei bendrose parodose, jų darbai publikuoti pasaulio lietuvių fotografijos parodos Čikagoje kataloguose. Prisiminti projektai Vokietijoje, kitose šalyse.
Nuo vabalėlio – ligi platybių
Į pirmąsias „Horizonto“ dienas renginio dalyvius sugrąžino rašytojas, režisierius Kęstutis Česnaitis. Anot jo, visą šį laiką klubo nariai padeda grožį bei kvėpavimą atrasti ir tiems, kurie meną laiko svetimu.
Patys kūrėjai ieškojimų objektais išskiria žmogų ir gamtą. Apie gyvenimo atspindžius savo darbuose pasakojo ekspresyvius montažus kuriantis Rimantas Grabauskas, prasmės medžiuose ieškanti ir juos fotografuojanti Dalija Zalenčiūtė, kiti autoriai. Neįkainojamų pamokų klube džiaugėsi gavusi Jurga Jackevičiūtė. Fotografiją mergina sakė naudojanti kaip būdą užfiksuoti emociją.
Fotografei Stasei Pulkauninkienei (dešinėje) savo siūtą skarelę įteikusi Onutė Kujelienė tokiomis apdovanojo visas klubo moteris, o vyrus – šalikais.
Neįprastomis detalėmis pasižymi kauniečio Gintauto Steiblio nuotraukos. Jose iš labai arti pavaizduota jo akistata su angimi, drugiu, kitais gyviais. Didžiausias jo pomėgis – fotografuoti vabzdžius, vabalėlius. „Žiemą ilsimės, todėl vasarą maitinam erkes“, – apie gamtoje praleidžiamas ilgas valandas, tykant tinkamiausios akimirkos, juokauja autorius.
Neseniai prie klubo narių prisijungė menui neabejingas Stasys Budraitis. Šešuoliuose prieš kurį laiką įsikūręs istorikas atskleidė mėgstantis fotografuoti etnografinėmis temomis. Kūrybinių minčių semiasi važinėdamasis po kraštą motociklu, o savo svečius sakė susodinantis į nuosavą mikroautobusą. „Kai vaikus vežioju po etnografinius kaimelius, jie negali atsistebėti: kokia graži mūsų Lietuvėlė…“ – šypsojosi S. Budraitis.
Menininkus sveikino medžio karaliumi tituluojamas skulptorius Rimantas Zinkevičius, dizainerė Onutė Kujelienė, Panevėžio fotografijos galerijos įkūrėja Marija Čičirkienė, kiti svečiai.
Pristatė naujus darbus
Renginio metu pristatyta keletas naujų leidinių. Vienas jų – „Horizonto“ nario Tado Džiauto fotografijų albumas „Pasaulis mano akimis“. „Nors jis svetur – dirba Norvegijoje, kalnuose, nuo mūsų neatsiriboja. Profesionaliai atliktuose Tado darbuose – nuostabūs vaizdai: nuo Norvegijos fiordų iki gražios lietuviškos karvės“, – albumą vertė A. Kuliešis.
Klubo vadovas prisiminė bendraminčius, kurių jau nebėra tarp mūsų. Jis viliasi, jog prie menininkų prisijungs fotografuoti mėgstantis jaunimas: „Gyvieji turi tęsti ir tobulinti savo darbus. O vienas žmogus juk gali padaryti labai daug.“
Mantas Kristijonas Kuliešis apie fotografiją diskutavo su savo mama Danute.
Susirinkusieji apžiūrėjo ką tik iš spaustuvės atkeliavusį A. Kuliešio atvirukų rinkinį „Ukmergės senamiestis“, išleistą lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Dvylikoje atvirukų – mūsų senamiesčio, 2002 m. įtraukto į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, vaizdai. Jis – vienas iš septynių tokių senamiesčių Lietuvoje. Rinkinyje panaudotas bendradarbiaujant su muziejais bei bibliotekomis gautas atvirukas, kuriame – Ukmergė 1875-aisiais.
Ypatingu parodos atidarymo akcentu tapo A. Kuliešio sūnaus Manto Kristijono sukurtas filmas apie laiko tėkmėje atsiskleidžiančią Ukmergę. Jis neįprastas tuo, jog nuoseklūs vaizdai gauti miestą įvairiu paros metu fotografuojant, o nuotraukos sujungtos kompiuteriu. „Fotoprojekte nėra jokio montažo – viskas taip, kaip išėjo fotoaparatu“, – dviejų mėnesių darbo rezultatą pristatė autorius. Jo projektą internete jau peržiūrėjo keliolika tūkstančių vartotojų.
