Klasės draugai atgal pasuka laiko ratą

Pir­mą­jį rug­sė­jo šeš­ta­die­nį siū­lo­ma pa­skelb­ti kla­sės su­si­ti­ki­mų die­na. Šią idė­ją pa­skel­bė www.kla­se.lt ir TV1. Ak­ci­jos ini­cia­to­riai ti­ki, kad ši tra­di­ci­ja pri­gis ir net pre­ten­duo­ja tapti tarp­tau­ti­ne. Tuo tar­pu kla­sės su­si­ti­ki­mų or­ga­ni­za­to­riai ma­no, kad to­kiu bū­du su­kvies­ti į su­si­ti­ki­mą bu­vu­sius ben­dra­moks­lius – tie­siog ne­įma­no­ma.

Vil­ma NEMUNAITIENĖ

Uk­mer­gės Už­upio vi­du­ri­nės mo­kyk­los di­rek­to­rė Re­gi­na Raz­mie­nė ma­no, kad idė­ja vie­ną die­ną reng­ti su­si­ti­ki­mus var­gu ar pri­gis. Sun­ku net įsi­vaiz­duo­ti, kas bū­tų, jei vie­ną die­ną į mo­kyk­lą su­plūs­tų tūks­tan­čiai ka­dai­se jo­je be­si­mo­kiu­sių žmo­nių.

Mo­kyk­li­nis suo­las – it mag­ne­tas, kvie­čian­tis su­grįž­ti į vai­kys­tę.

Daž­niau­siai, anot di­rek­to­rės, or­ga­ni­za­to­riai su­si­ti­ki­mus ren­gia pa­va­sa­rį ir va­sa­ros pa­bai­go­je. Pra­ėju­sį sa­vait­ga­lį Už­upio vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je vy­ko net trys kla­sės su­siti­ki­mai. Į juos su­si­rin­ko dvie­jų prieš 25-erius me­tus ir vie­nos prieš 5-erius me­tus šią mo­kyk­lą bai­gu­sių kla­sių mo­ki­niai.

Su­si­ti­ki­mų or­ga­ni­za­to­riai mo­kyk­los dar­buo­to­jų pra­šo su­teik­ti ga­li­my­bę ap­žiū­rė­ti kla­ses. Ypa­tin­gai – sa­vo auk­lė­to­jų kla­sę. Pra­šo ap­žiū­rė­ti ir mo­kyk­los pa­tal­pas. Kai ku­rie pa­gei­dau­ja su­ras­ti jų kla­sės die­ny­nus. Bu­vę auk­lė­to­jai sa­vo mo­ki­niams pra­ve­da trum­pas pa­mo­kas ar­ba tie­siog pa­ben­drau­ja.

Di­rek­to­rė ma­no, kad di­des­nius sen­ti­men­tus bu­vu­siems kla­sės draugams jun­ta vy­res­nių kar­tų žmo­nės, vie­no­je kla­sė­je su tais pa­čiais drau­gais sė­dė­ję nuo vai­kys­tės.

Pas­ta­rai­siais me­tais, kai ne­ma­žai vai­kų bai­gia pra­di­nes, vė­liau – pa­grin­di­nes mo­kyk­las ir gim­na­zi­jas, kla­sės draugai jau ne­bė­ra toks kie­tas kumš­tis, kaip anuo­met.

Prieš dvi­de­šimt pen­ke­rius me­tus tuo­me­ti­nės IV vi­du­ri­nės mo­kyk­los du­ris už­vė­ru­sios lai­dos „akai“ ir „bė­kai“ tą pa­čią die­ną su­si­ti­ki­mų ne­or­ga­ni­za­vo.

Taip jau su­ta­po, kad abi kla­sės į mo­kyk­lą su­grį­žo tą pa­čią die­ną – pas­ku­ti­nį va­sa­ros sa­vait­ga­lį. Po su­si­ti­ki­mų mo­kyk­lo­je vy­ko į ka­pi­nes, kur pa­ger­bė Ana­pi­lin iš­ėju­sius sa­vo ben­dra­moks­lius, o vė­liau rin­ko­si į pa­si­rink­tas ka­vi­nes. Kal­bin­ti or­ga­ni­za­to­riai ir auk­lė­to­jai sa­kė, kad bendramokslių su­si­ti­ki­mai jiems – šven­tas rei­ka­las – šven­tė ren­gia­ma kas pen­ke­rius me­tus.

Bu­vę „akai“ ga­lė­tų pre­ten­duo­ti į kla­sių kla­sės ti­tu­lą. Po ket­vir­čio am­žiaus į su­si­ti­ki­mą ne­at­vy­ko vos ke­li Klasės draugai. Vie­no­je mies­to ka­vi­nė­je ben­dra­moks­liai links­mi­no­si iki pa­ry­čių. Kal­boms ir pri­si­mi­ni­mams ne­bu­vo ga­lo…

Mi­nė­to su­si­ti­ki­mo or­ga­ni­za­to­rė uk­mer­giš­kė Dai­va Krikš­ta­po­nie­nė sa­ko, kad su­si­ti­ki­mo ren­gi­mas – rim­ta už­duo­tis. Ten­ka ke­lis kar­tus vi­siems bu­vu­siems ben­drak­la­siams, gy­ve­nan­tiems Vil­niu­je, Kau­ne, Pa­ne­vė­žy­je ir Uk­mer­gė­je, pa­skam­bin­ti te­le­fo­nu, už­sa­ky­ti ka­vi­nę, su­de­rin­ti me­niu, pa­lik­ti už­sta­tą, tar­tis su mo­kyk­los ad­mi­nist­ra­ci­ja dėl pa­tal­pų, pa­si­rū­pin­ti gė­lė­mis.

Pa­sak Dai­vos, idė­ja vie­ną me­tų die­ną pa­skelb­ti kla­sės su­si­ti­ki­mų die­na nė­ra la­bai rim­ta. Tai ga­li bū­ti die­na, kai vi­si pri­si­min­tu­me bu­vu­sius kla­sės drau­gus, gal­būt pa­ra­šy­tu­me jiems elek­tro­ni­nį laiš­ką ar pa­skam­bin­tu­me, ta­čiau tik­rai ne ta die­na, kai iš vi­sų Lie­tu­vos kam­pe­lių sku­bė­tu­me į sa­vo mo­kyk­las.

Kla­sės su­si­ti­ki­mus Dai­va or­ga­ni­zuo­ja jau penk­tą kar­tą. Vi­sa­da tuo pa­čiu me­tu – pas­ku­ti­nį va­sa­ros šeš­ta­die­nį. Vi­si su­si­ti­ki­mai pra­ėjo la­bai sklan­džiai, į juos su­va­žiuo­ja be­veik vi­si bu­vę ben­dra­moks­liai. Pra­ėju­sią sa­vai­tę iš 25 ne­at­vy­ko tik pen­ki. „Akų“ auk­lė­to­ja La­ri­sa Kras­no­pio­ro­va te­be­dir­ba mo­kyk­lo­je. Ji yra iš­lei­du­si ne vie­ną auk­lė­ti­nių lai­dą.

Bu­vu­sių „bė­kų“ į su­si­ti­ki­mą at­ėjo be­veik pu­sė. Nors jie ir ne to­kie or­ga­ni­zuo­ti, sa­vo auk­lė­to­ją Bro­nių Du­le­vi­čių nu­ste­bi­no tik­rai iš­skir­ti­ne do­va­na – spe­cia­liai tai pro­ga iš­aus­ta au­to­ri­ne juos­ta.

Į aš­tun­tą de­šim­tį įko­pęs auk­lė­to­jas mo­kyk­lo­je jau se­niai ne­dir­ba. 76 me­tų di­džiu­lį pe­da­go­gi­nį stažą tu­rin­tis li­tu­a­nis­tas sa­ko, kad pa­kvie­ti­mą į bu­vu­sių auk­lė­ti­nių su­si­ti­ki­mą vi­sa­da pri­ima su di­džiu­le mei­le, jau­du­liu ir at­sa­ko­my­be. Mi­nė­ta lai­da jam – vie­nin­te­lė, ku­rios vai­kus auk­lė­jo nuo pat ket­vir­tos iki 11 kla­sės. Ne­sle­pia – mo­ki­niai, o ypač ber­niu­kai, bu­vo la­bai pa­dau­žos, ta­čiau vi­sus juos pri­si­me­na su mei­le. Vi­siems se­niai at­lei­do mo­kyk­li­nes iš­dai­gas, dėl ku­rių tek­da­vo rau­do­nuo­ti prieš ko­le­gas.

Auk­lė­to­jas pa­sa­ko­jo, kad su­si­ti­ki­mams ruo­šia­si la­bai at­sa­kin­gai. Šie­met bu­vu­siems auk­lė­tiniams pa­do­va­no­jo spe­cia­liai ta pro­ga iš­leis­tas kny­ge­les. Jo­se – iš­leis­tu­vių nuo­trau­ka, auk­lė­to­jui skir­tas jo mo­ki­nių ran­ko­mis su­kur­tas at­vi­ru­kas, lin­kė­ji­mas sa­vo vai­kams ir Jus­ti­no Mar­cin­ke­vi­čiaus ei­lės. „Nak­tį už­klup­tas žai­bo“. Taip pa­va­di­no auk­lė­to­jas per ke­lias die­nas at­spaus­di­ntą ir įriš­tą kny­ge­lę.

„Bė­kai“ nu­ta­rė kla­sės su­si­ti­ki­mo pen­ke­riems me­tams ne­ati­dė­ti ir su­si­tik­ti grei­čiau – na, kad ir po ke­le­rių me­tų. Tie­siog ta­da, kai pa­jus, kai to la­bai la­bai rei­kia…