Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas yra vienas reikšmingiausių energetikos projektų Lietuvoje ir Baltijos šalyse, padėjęs diversifikuoti dujų tiekimą ir sumažinti priklausomybę nuo vienintelio tiekėjo – „Gazprom“. Šis terminalas padėjo Lietuvai užsitikrinti energetinę nepriklausomybę, suteikdamas galimybę importuoti dujas iš kitų šaltinių.
Projekto pradžia ir statybos istorija
Klaipėdos SGD terminalo projektas pradėtas planuoti 2010 metais, kai Lietuvos vyriausybė pradėjo diskusijas dėl nepriklausomo dujų tiekimo, siekdama užtikrinti šalies energetinį saugumą ir sumažinti kainų svyravimus, atsirandančius dėl priklausomybės nuo vieno tiekėjo. 2012 metais Vyriausybė oficialiai paskelbė apie Klaipėdos SGD terminalo projekto pradžią ir patvirtino sprendimą statyti jį Klaipėdos uoste.
Terminalo statyba pradėta 2012 m., o pirmoji dujų tiekimo veikla pradėta 2014 m. gruodžio 3 d. Pati terminalo infrastruktūra pastatyta per labai trumpą laiką – vos per dvejus metus, tai padarė Lietuvą pirmąja Baltijos šalių regione, turinčia SGD importo galimybę.
Pagrindiniai terminalo elementai ir jų konstrukcija
Klaipėdos SGD terminalą sudaro plaukiojantis saugyklos ir dujinimo laivas (FSRU – Floating Storage and Regasification Unit), pavadintas „Independence“, kuris yra pagrindinis šio projekto simbolis. Laivas „Independence“ buvo pagamintas 2014 m. Pietų Korėjoje, „Hyundai Heavy Industries“ laivų statykloje. Jis turi SGD saugyklą, kurios talpa yra apie 170 000 kubinių metrų, ir gali perdirbti suskystintas gamtines dujas (SGD) į dujinę būseną.
„Independence“ atplaukė į Klaipėdos uostą 2014 m. spalį, simbolizuodamas ne tik terminalo atidarymą, bet ir Lietuvos energetinės nepriklausomybės pradžią. Laivas prijungtas prie specialiai sukurto vamzdyno, kuris jungiasi su Lietuvos dujų perdavimo sistema.
Projekto dalyviai ir institucijų vaidmuo
Klaipėdos SGD terminalo projekto vystymui prisidėjo įvairios Lietuvos ir tarptautinės institucijos, bendrovės ir finansinės organizacijos:
- Lietuvos Vyriausybė – priėmė strateginius sprendimus dėl terminalo statybos, taip pat sukūrė teisinę ir reguliacinę bazę projektui įgyvendinti. Vyriausybė siekė, kad projektas būtų baigtas kuo greičiau, todėl buvo užtikrintas maksimalus dėmesys ir resursai.
- AB „Klaipėdos nafta“ nuo 2014m.sausio mėn. „KN Energies“, – ši valstybės valdoma įmonė tapo pagrindine projekto įgyvendintoja ir operatoriumi. Ji koordinavo projekto planavimą, statybą ir šiuo metu valdo terminalą. „Klaipėdos nafta“ sugebėjo pasiekti, kad terminalo statyba būtų vykdoma efektyviai ir laikantis numatyto grafiko.
- „Hyundai Heavy Industries“ – Pietų Korėjos laivų statybos bendrovė, atsakinga už „Independence“ gamybą. Laivas buvo pastatytas naudojant pažangiausias technologijas, užtikrinančias ilgalaikį saugumą ir efektyvumą.
- Finansinės institucijos – dėl didelių investicijų, reikalingų terminalo statybai, į projektą įsitraukė ir tarptautinės finansinės institucijos, Europos investicinis bankas,suteikęs 87 mln eurų paskolą.
Terminalo svarba ir ateitis
Klaipėdos SGD terminalas tapo svarbia regiono infrastruktūros dalimi, leidžiančia Baltijos šalims ir net kai kurioms Lenkijos regiono įmonėms importuoti suskystintas dujas, nepriklausant nuo tradicinių dujų tiekimo grandinių. Terminalo veikla taip pat atvėrė galimybes konkuruoti dujų rinkoje, stabilizuoti dujų kainas ir užtikrinti patikimą tiekimą.
2024 m. terminalo veikla buvo išplėsta, Lietuvai nusprendus įsigyti „Independence“ iš nuomotojų, užtikrinant, kad terminalas tarnaus šaliai ilgalaikėje perspektyvoje.
Išvados
Klaipėdos suskystintų dujų terminalas yra sėkmingas projektas, atnešęs Lietuvai ne tik energetinę nepriklausomybę, bet ir lemiamą pranašumą Baltijos regione. Projekto įgyvendinimas – nuo Vyriausybės paramos iki tarptautinių finansinių institucijų įsitraukimo – parodė, kad koordinuotas darbas ir aiški strategija gali įgyvendinti sudėtingus infrastruktūros projektus per rekordiškai trumpą laiką.
Lietuva suskystintas gamtines dujas (SGD) gauna iš įvairių pasaulio šalių, o pagrindiniai SGD tiekėjai per Klaipėdos terminalą yra šios šalys:
- Norvegija – Norvegija yra vienas didžiausių Lietuvos SGD tiekėjų. Ji tiekia dujas per „Equinor“ (anksčiau „Statoil“), kuri su Lietuva pasirašė ilgalaikį tiekimo kontraktą. Norvegijos dujos laikomos patikimomis ir švaraus energijos šaltinio tiekėjomis, be to, geografiškai jos yra palyginti arti Lietuvos.
- JAV – Nuo 2017 m. Lietuva pradėjo importuoti SGD iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kurių SGD eksportas sparčiai auga dėl skalūnų dujų gavybos. JAV tiekimas yra strategiškai svarbus Lietuvai ir kitoms Europos šalims, nes padeda sumažinti priklausomybę nuo Rusijos.
- Kitų šalių tiekimas – Lietuva taip pat gauna SGD iš kitų tiekėjų, įskaitant Katarą, Nigeriją ir Alžyrą, nors šie tiekimai yra epizodiniai ir priklauso nuo rinkos sąlygų bei Lietuvos poreikių. Šie tiekėjai paprastai pasiūlo spot (vienkartinius) sandorius.
Ši tiekimo įvairovė leidžia Lietuvai išlaikyti lanksčią ir nepriklausomą SGD importo struktūrą, suteikdama galimybę pasirinkti tiekėjus pagal kainą, prieinamumą ir politinę situaciją.
„KN Energies“, SGD terminalo operatorius, teigia, kad 2024 m. viso terminalo pajėgumas yra užrezervuotas ilgo laikotarpio kontraktams, tačiau paliekama galimybė užsakymams iš vietinės rinkos pagal poreikį. Terminalas taip pat aktyviai teikia paslaugas iš „spot“ rinkos, kurios suteikia lankstumą SGD tiekimo srautams ir kainoms
