Duobėti žvyrkeliai – kaimų gyventojų galvos skausmas. Tinkamai jų priežiūrai lėšų neretai neužtenka. O ir gamta pakiša koją bandant tvarkyti ir bent pakenčiamais daryti kai kuriuos rajono kelius.
Skaitytojai domisi, kokie būna atliekami kelių priežiūros ir tvarkymo darbai Ukmergės rajone, būtent – ne miesto teritorijoje. Teiraujamasi, kas kiek laiko kaimo keliai greideriuojami, kas dar yra daroma. Mat nelengva gyventi važinėjant duobėtais žvyrkeliais.
Apie juos kalbėjo ir į redakciją paskambinusi viena Pivonijos seniūnijos gyventoja. „Kiti keliai remontuojami, tačiau viskas – tik mieste, o kaimo keliai lieka nuošaly. Pavyzdžiui, Alionių, III Antakalnio kaimuose keliai – žvyruoti, duobėti, vairuotojai juose mašinas daužo. Tie keliai nematę jokio remonto“, – piktinosi skaitytoja.
Priekaištų ji negailėjo ir rajono politikams: „Kai reikėjo balsuoti rinkimuose, ko tik nebuvo prižadėta: tvarkys, darys… O kur po rinkimų visi pažadai pradingo?“
Ukmergės rajono savivaldybės mero Rolando Janicko teigimu, pagal galimybes keliai tvarkomi visose rajono seniūnijose. Keturis kartus per metus greideriuojami visi žvyrkeliai.
Valstybiniai mūsų rajone esantys keliai yra AB „Kelių priežiūra“ žinioje. „Juos prižiūrime laikydamiesi normatyvų, kurie nurodyti Lietuvos automobilių kelių direkcijos parengtame Kelių priežiūros vadove, – sakė įmonės atstovė Giedrė Čekavičienė. – Vasaros sezono nuolatiniai darbai: žvyrkelių profiliavimas, sugadintų kelio ženklų atnaujinimas, signalinių stulpelių ir atšvaitų atnaujinimas, pakelės statinių ir želdinių priežiūra, avarijų ir vandalizmo padarinių likvidavimas, tiltų ir vandens pralaidų nuolatinė priežiūra.“
Žvyrkeliai profiliuojami (tai – bangų, įdubų ištaisymas) kas tam tikrą laiką arba viršijus bangos aukštį – 8 cm. „Profiliavimui reikalingos tinkamos sąlygos: turi būti nei per drėgna, nei per sausa, kad būtų užtikrinta kokybė“, – sakė G. Čekavičienė.
Pasak „Kelių priežiūros“ Ukmergės kelių tarnybos vadovo Zigmanto Kupčinsko, pagal reikalavimus rajono keliai greideriuojami vieną kartą kas 32 darbo dienas.
Tačiau, pavyzdžiui, Alionių, III Antakalnio kelių priežiūra, anot jo, – dar kitokia: „Tai – vietiniai keliai, kuriuos prižiūri seniūnijos.“
Pivonijos seniūnijos seniūnė Violeta Kvirienė pasakojo, kad seniūnijoje visi keliai greideriuojami pagal poreikį ir turimas lėšas. Pirmiausia stengiamasi sutvarkyti tuos, kuriuose – intensyvesnis eismas. „Antakalnio, Alionių keliai – irgi tokie, bet jei, pavyzdžiui, iš Alionių keliukas nusuka į šoną – kokią sodybėlę, jis nebėra tokios pat svarbos“, – sako seniūnė.
„Pavasarį stengėmės visus seniūnijos keliukus kiek įmanoma pažvyruoti, pagreideriuoti, tačiau neleido ir gamtinės sąlygos – didžiulė sausra, – sakė ji. – Greideriavimui reikalinga drėgmė, bet palydavo menkai, lietus nubėga, nesusigeria, sausa – kelias greitai vėl susidėvi. Gaila ir darbo, ir pinigų, kuriuos reikia jam skirti, o privalai daryti…“
Pasak seniūnės, kelius ypač darko ir didelė ūkininkų technika.
„Visiems keliams tiesiog neįmanoma skirti dėmesio, nes nėra nei pajėgumų, nei tiek lėšų, – apgailestauja pašnekovė. – Svarbu bent jau sutvarkyti ir tuos keliukus, kuriais galėtų privažiuoti medikai ir kitos tarnybos iki gulinčių ligonių namų.“
