Dar savaitė kita – ir Ukmergės centre prasidės vizualinis ruduo. O prasidės jis todėl, kad galutinai nuruduos dabar jau gelstantys kaštonų lapai. Kaštonus jau beveik dešimt metų visoje Lietuvoje masiškai puola kaštoninės keršakandės.
Vilma NEMUNAITIENĖ
Jau pernai vasarą ukmergiškių dėmesį traukė nuo šių kenkėjų nurudavę ar lapus numetę kaštonai.
Mokslininkai nerimauja – jei nebus imtasi priemonių, ateityje šių medžių šalyje gali nebelikti. Pasak entomologų, pernai daug bėdų kaštonams pridarę neseniai mūsų krašte paplitę mikrodrugiai niekur nepasitraukė.
Siekiant kovoti su keršakandėmis sergančių kaštonų lapus rekomenduojama rinkti ir utilizuoti. Šį pavasarį Vilniuje buvo mėginamos naujos priemonės – statomos gaudyklės su nekenksmingais feromonais, kurie turėtų privilioti kenkėjų patinėlius. Taip pat ant medžių kamienų klijuotos lipnios juostos, viliantis, kad pavyks sumažinti kenkėjų skaičių.
Kaštoninė keršakandė (lot. Cameraria ohridella) – iki 5 mm dydžio drugelis, kuris žiemoja nukritusiuose lapuose lėliukės stadijoje. Pirmieji suaugėliai pradeda skraidyti nuo balandžio pabaigos iki rugsėjo mėnesio. Drugeliai tupia ant medžio kamieno ir jaunų lapų. Kiaušinėliai dedami ant lapalakščio. Vabzdžių lervų išgraužtos lapų, stiebų, vaisių dalys labai primena minosvaidžio sviedinio formą, todėl biologų vadinamos minomis. Dėl to visa kaštono laja pradeda ruduoti ir po kurio laiko meta lapus. Suaugėliai vabzdžiai gyvena apie 2 savaites, tačiau per sezoną gali būti 2–3 generacijos.
Be minėtųjų biologinių apsaugos priemonių – feromoninių gaudyklių ir sistemingo nukritusių medžių lapų naikinimo siūlomas ir cheminis metodas – lajos ir kamienų purškimas insekticidais. Tiesa, jis kenksmingas aplinkai, žudo visus lajoje skraidančius vabzdžius, bites, lajai išpurkšti reikalinga speciali technika.
Pats naujausias nuo keršakandžių apsaugantis metodas – cheminės injekcijos į kamieną, po žieve. Specialia įranga įstatoma intensyvaus preparato ampulė.
Ukmergėje globaliu mastu kaštonų problemos spręsti kol kas nesiimama.Tiesa, lapai renkami, bet verčiami į bendrą krūvą, o chemikalais purkšti medelius mieste draudžiama.
Miesto priežiūra besirūpinančios uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės paslauga“ direktorius Vytautas Masiukas patikino, kad pasitarus su medelyno darbuotojais nutarta ne imtis kažkokio medelių gydymo, o tiesiog juos sutvirtinti trąšomis.
Tręšta ne įprastu skiediniu – specialiai įsigytos trąšos sumaišytos su smėliu ir gręžtuvu pragręžus žemę įterptos į gruntą.
„Manau, kad rezultatas veiksmingas. Medeliai pradėjo sirgti, bet daug vėliau negu pernai“, – įsitikinęs S. Masiukas.
Su gręžtuvu patręšti ne tik kaštoniukai, bet ir Vienuolyno gatvės liepaitės.