Įsivaizduok laikus, kai Kartagina buvo viena iš didžiausių ir galingiausių miestų pasaulyje. Fenikiečių palikimas čia paliko neišdildomą ženklą – miestas buvo ne tik prekybos ir kultūros centras, bet ir galingas karinės jėgos židinys. Nuo aukštų kalvų, ant kurių stovi senovės miesto liekanos, atsiveria nuostabus vaizdas į žydrą Viduržemio jūrą, kur laivai, skrodžiantys bangas, atneša prekes ir idėjas iš tolimų žemių. Ir nors šiandien miesto kontūrai, žvelgiant į jį iš šiuolaikinio Tuniso, atrodo užgesę, tačiau ši vieta vis tiek išlaiko savo paslaptis, kviesdama keliautojus sužinoti daugiau.
Prieš tave atsiveria
Didysis uostas
Stovi prie Didžiojo uosto, kur kažkada buvo galimybė išvysti ne tik žemynus jungiančius prekybos laivus, bet ir didžiulius karo laivus, pasiruošusius ginti miesto sienas. Čia, šalia senų akmeninių sienų ir įtvirtinimų, gali pasijusti tarsi sustojusią laiko tėkmę. Kiekvienas žingsnis tarp istorinių liekanų veda tave giliau į praeitį. Portus Magnus, didysis uostas, buvo miestą saugojanti jėga, kuri vėl ir vėl iššūkį metė didžiosioms civilizacijoms. Taip, čia buvo Anibalo armijos ir laivai, plaukioję po Romos imperijos jūromis. Šiandien, vaikščiodamas po uostą, gali įsivaizduoti, kaip prieš tūkstantmečius į jį įplaukdavo laivai iš Egipto, Sicilijos ir Artimųjų Rytų. Iš čia prekes ir vertybes gabendavo per jūras, čia nuolat būdavo prekybininkų ir karo žynių, kurie formavo senovės pasaulį.
Mažasis uostas ir Cothon
Keliaujant toliau, pasieki Mažąjį uostą, Cothon, uždarą ir ramų, kuris buvo skirtas tik prekybai ir laivų statybai. Čia, nuo jūros audrų apsaugotoje įlankoje, buvo gaminami laivai, kurie skrodė Viduržemio jūrą ir vedė Kartaginą į galybės viršūnes. Nors šiandien viskas tylu, gali įsivaizduoti, kaip kažkada čia, po šiltais pietų saulės spinduliais, triūsė senieji laivų meistrai, kurių rankos liejo jūrų jėgas. Giliuose vandenyse glūdėjo prekybos galimybės ir paslaptys, o ši vieta buvo tarsi jūrų prekybos širdis.
Pasivaikščiojimas senovės kartaginiečių gatvėmis
Pasinėręs į miesto gilumą, tarsi laiko mašina atsiduri senovės Kartaginos gatvėse, apstatytose didingais pastatais ir šventyklomis. Šių gatvių dvasia gyva ir šiandien, net ir tada, kai pastatai sulūžę, o šventyklos – tik senos akmenų liekanos. Tačiau vis tiek gali įsivaizduoti, kaip čia vaikščiojo prekeiviai, filosofai, rašytojai ir mūšių vadai. Kiekvienas akmuo, kiekviena kolona pasakoja paslaptis apie senovės miestą, kuris keitė pasaulio istoriją.
Kvapų, garsų ir jūros
susiliejimas
Įsivaizduok, kaip vaikštai pro senovinius gatvių turgus, kur susilieja prieskoniai ir egzotiškos prekės iš visų pasaulio kampelių. Jūros kvapas čia jaučiamas nuolatos – jis atneša ne tik druskos, bet ir ilgesio, ir troškimo nuotykio. Tave kviečia vienas iš seniausių pasaulio miestų, kur galia ir kultūra susijungė į neįtikėtiną miestą, kuris galėjo valdyti prekybos ir jūrų kelių likimus.
Kartagina, su savo paslaptimis ir didybe, yra daugiau nei tik istorija. Tai laiko ir kultūros tvirtovė, kurios liekanos ir šiandien atskleidžia civilizacijos galią ir grožį, kurį norisi pamatyti ir paliesti. Šiandien, pasivaikščioję po senovines liekanas ir užuodę jūros kvapą, tikriausiai pajusi, kad tai yra vieta, kur istorija gyvena ir kviečia sugrįžti.
Kartaginiečių virtuvė buvo turtinga ir įvairi, nes Kartagina buvo svarbus prekybos ir kultūrų susiliejimo centras. Dėl jos strateginės vietos Viduržemio jūroje, čia susitiko įvairios kultūros – fenikiečių, egiptiečių, graikų, romėnų ir berberų – todėl kartaginiečių maistas buvo įtakingas, remiasi tiek vietinėmis, tiek importuotomis prekėmis. Vienas iš garsesnių kartaginiečių patiekalų, kurio liekanas galima pamatyti ir šiandien Viduržemio jūros regione, yra kuskusas.
Kuskuso istorija
ir reikšmė Kartaginoje
Senovės Kartagina, kaip jūrų prekybos centras, buvo vieta, kur susijungė įvairios maisto kultūros, ir kuskusas tapo vienu iš pagrindinių kasdienio maisto elementų. Kartaginoje kuskusas buvo gaminamas tiek iš kviečių, tiek iš miežių, nes šie grūdai buvo lengvai prieinami ir plačiai auginami Viduržemio jūros regione. Kartaginiečiai buvo patyrę prekybininkai, ir jų ryšiai su kitomis šalimis leido gauti ne tik grūdus, bet ir egzotiškus prieskonius bei ingredientus, kurie papildydavo kuskuso skonį.
Kuskuso patiekimo būdas
Kuskusas gaminimas ir patiekimas buvo gana paprastas, tačiau patiekalo puošybai buvo naudojamos įvairios prieskonių kombinacijos, kad jis įgautų ryškų ir aromatingą skonį. Pirmiausia, grūdai buvo garinami virš verdančio vandens, kad jie išsipūstų ir suminkštėtų. Tuomet jie buvo maišomi su alyvuogių aliejumi, kad atskleistų natūralų skonį ir suteiktų šiek tiek švelnumo. Kuskusas dažnai buvo papildomas daržovėmis: morkomis, pomidorais, raukšlėtosiomis cukinijomis, paprikomis, ir kitais Viduržemio jūros augalais.
Kartaginoje kuskusą ypač mėgdavo derinti su prieskoniais ir sausais vaisiais, pavyzdžiui, razinomis, džiovintomis abrikosais ar granatais, suteikiant šiam patiekalui saldžių ir rūgščių atspalvių. Mėsos troškiniai buvo dažnai gaminami su kmynais, ciberžole, kalendra, česnaku ir šafranu, kurie suteikdavo puikų ir intensyvų skonį. Tokiu būdu kuskusas tapdavo sotus, maistingas, aromatingas ir labai įvairus patiekalas.
Išbandykite kuskusą ir pajusite tą autentišką, senovinį žavesį, kuris nuneš jus į praeitį, tiesiai į Kartaginos turgus, kur kiekvienas kąsnis pilnas istorijos ir skonio nuotykių.
Senovinis kartaginietiškas kuskuso receptas
Ingredientai:
Kuskusui:
• 2 puodeliai kuskuso (smulkintų kviečių)
• 2 šaukštai alyvuogių aliejaus
• 1 1/2 puodelio karšto vandens arba sultinio (daržovių ar vištienos)
• 1/2 šaukštelio druskos
• 1/2 šaukštelio kmynų (priklausomai nuo skonio)
• 1/4 šaukštelio ciberžolės (pasirinktinai, suteiks ryškesnį geltoną atspalvį)
• 1 šaukštas šafrano (jei turite, suteiks ypatingo skonio)
Mėsos troškiniui (su ėriena ar vištiena):
• 500 g ėrienos arba vištienos (galite pasirinkti pagal skonį)
• 2 šaukštai alyvuogių aliejaus
• 1 didelė morka, supjaustyta
• 1 cukinija, supjaustyta
• 1 raudona paprika, supjaustyta
• 1 puodelis razinų arba džiovintų abrikosų
• 1 didelis pomidoras, susmulkintas
• 1/2 puodelio daržovių arba vištienos sultinio
• 1/2 šaukštelio kmynų
• 1/2 šaukštelio kalendros (galite naudoti ir šviežius lapelius)
• 1/4 šaukštelio cinamono (pasirinktinai)
• Druska ir pipirai pagal skonį
Papildomai (pasirinktinai):
• Švieži kalendros lapeliai ir migdolų riešutai (pabarstymui)
• Citrinos sultys (norint suteikti šviežumo)
Paruošimas:
1. Kuskuso paruošimas:
1. Į didelį dubenį suberkite kuskusą ir užpilkite karštu vandeniu arba sultiniu, kad jis būtų visiškai apsemtas. Palikite kurį laiką, kad grūdai susigertų i skystį (apie 5–10 minučių).
2. Pabarstykite druska, kmynais ir ciberžole (jei naudojate). Įpilkite alyvuogių aliejaus ir išmaišykite, kad grūdai taptų purūs ir lengvai atsiskirtų vienas nuo kito.
3. Šafraną (jei naudojate) užpilkite keliais šaukštais karšto vandens ir leiskite jam pastovėti 5 minutes, tada supilkite į kuskuso masę. Maišykite ir palikite susijungti skoniams.
2. Mėsos troškinio ruošimas:
1. Į didelę keptuvę įpilkite alyvuogių aliejaus ir įkaitinkite. Įdėkite pasirinktos mėsos gabalus (ėrieną arba vištieną) ir kepkite ant aukštos temperatūros, kol jie gražiai apskrus ir pasidarys auksiniai.
2. Į keptuvę įdėkite morkų, cukinijų, paprikų ir kepkite dar kelias minutes, kad daržovės šiek tiek suminkštėtų.
3. Įdėkite susmulkintą pomidorą, razinų (arba džiovintų abrikosų), kmynų, kalendros, cinamono ir viską gerai sumaišykite.
4. Supilkite sultinį ir leiskite troškiniui virti ant vidutinės ugnies 20-30 minučių, kol mėsa taps minkšta ir sultinga. Jei reikia, įpilkite šiek tiek daugiau sultinio, kad troškinys būtų švelnus ir ne sausas.
3. Patiekimas:
1. Ant lėkštės suformuokite kuskusą kaip pagrindą.
2. Ant viršaus uždėkite mėsos ir daržovių troškinį, kad visi skoniai ir aromatai susijungtų.
3. Pasirinktinai papuoškite šviežiais kalendros lapeliais, migdolų riešutais ir, jei norite, keliais šaukštais citrinos sulčių, kad suteiktumėte šviežumo.
„Europos Pulso“ informacija
